Daugybė populiarių kompanijų logotipų, visuotinių simbolių bei pop kultūros ikonų neišvengiamai braunasi turbūt ne vien tik į paprasto žmogaus gyvenimą, bet neaplenkia ir tokių kūrėjų, kaip kad Thomas Bücker. Atiduodant duoklę šiems gyvenimiškiems parazitams siūloma alternatyva, kopti į kalną, kurio viršukalnėje tvyro neįpareigojantis bei dūšią išlaisvinantis deguonis. Taigi kirtiklį į rankas ir pirmyn.

Pirmuosius žingsnius žengęs koja kojon kartu su Eleganz Records, jis per keletą metų spėjo paviršiumi prabėgti pro abstrakcionizmu apipintas breaks bei idm scenas. Nevengdamas naujos stilistikos bei koncepcijos neužilgo ėmė prodiusuoti įvairių filmų, televizijos laidų bei virtualių projektų garso takelius. Toks atotrūkis nuo asmeninės kūrybos padėjo išgryninti muzikinio skonio receptorius bei paruošė dirvą tolimesniems darbams. Visa tai neatsiejamai įtakojo pirmuosius singlus onpa))))) leible, tarp kurių buvo išleistas Björk kūrinio Army Of Me Bersarinplatz miksas, pažadinęs kitų kompanijų dėmesį šiuo atlikėju. Neužilgo klausytojus pasiekė naujas autoriaus požiūris į kuriamą muziką bei pašaipus žvilgsnis į mados vėjus. Ironija persmelktos, bet solidžiai formuluojamos idėjos toliau plėtojamos bei albume Tons Of Fun.

Nuo pat pirmojo ausies bugnelio virptelėjimo pajuntama stipri dubstep įtaka. Šio žanro dvasia perduodama gyvybinga bei euforiška atmosfera. Ją nejučia keičia laužytų breaks ritmų dūžiai, verčiantys į taktą judėti ne vien tik kojas, bet ir likusį kūną. Vos per keliolika minučių sugebėjęs suteikti stimulą ne vien tik judesiui, bet ir apmąstymams Thomas Bücker tęsia muzikinę ekspediciją. Eklektišku trip hop vėsuma dvelkiančiu En Masse kūriniu tarsi nužengiama tiesiai nuo Bersarin Quartett pasirodymo scenoje. Visa tai atliekama taip profesionaliai, jog skirtingų stilių variacijos beveik nejuntamos. Kiekvienas perėjimas su savimi atsineša skirtingą nuotaiką bei muzikinę interpretaciją, tačiau vystoma idėja pamažu natūraliai progresuoja. Nedažnai aptinkamas toks sugebėjimas, kaip kad house tembrų, noise traškesių bei breakcore pasispardymų apjungimas į vientisą harmoniją - žavi. Tad nieko keisto, jog asociacijos šiam albumui taip pat aukšto lygio – Moderat debiutas.

Rėkiama, jog daugeliu aspektų užmarštyje likęs Tons Of Fun bei pats Jean-Michel, be dėmesio bei įvertinimo. Atsakoma, jog kritikų pūčiami muilo burbulai praranda vertę prieš tai, ką besidomintis bei atrandantis klausytojas išgyvena savyje. Atiduodant duoklę tokiems nūdieną praskaidrinantiems kūrėjams, gyliai įkvėpiam bei pripildom plaučius šio svaiginančio turinio.