Vokiečių trio Ronald Lippok, Robert Lippok, Stefan Schneider geriau pažįstami To Rococo Rot pseudonimu pristato naujausią albumą: Hotel Morgan. Šis kolektyvas debiutavo 1996-ais su albumu CD (Kitty-Yo). Ir pačiu pirmuoju darbu jie nubrėžė savo stiliaus ribas: postrock/indie/electronica ir visad būdavo lyginami su ne ką mažiau žinomu kolektyvu iš JAV Tortoise. Labiausiai juos išgarsino 1999-ųjų metų albumas The Amateur View (Mute), kuris iki dabar laikomas geriausių šios grupės darbu. Didžiausias to albumo privalumas buvo, beabejonės, unikalus skambesys. Neatkartojamas garsas. Pastaruoju metu postrokinė nuotaika nyko iš To Rococo Rot garsinės fonotekos. Tai geriausiai buvo galima pajausti labai konceptualiame albume Kölner Brett (Staubgold, 2001), o po 2 metų pertraukos pasirodęs, naujasis albumas Hotel Morgan yra tarpinė stotelė tarp elektronikos bei indie instrumentikos.

Iš karto prisipažinsiu naujas darbas, man pats artimiausias, kadangi ankstesni To Rococo Rot albumai būdavo dėl vienokios ar kitokios priežasties per daug Kitokie. Šis nors būdamas kiek ekcentriškas turi ir daug žemiškų muzikinių formų. Pirmiausia labai įspūdingai skamba grynai vokiškas electro/minimal formatas, kurį kažkada kūrė bene vieninteliai tokio stiliaus atlikėjai Sensorama iš puikaus leiblo Ladomat 2000. Taip pat kai kas panašu ir į Schneider TM elektroniką. Visgi tos žemiškesnės formos tikrai nenusveria tradicinio To Rococo Rot skambesio ir, nemanau, kad atsiras nors vienas šio kolektyvo fanas, kuris naujam albume nebeišgirs savo mylimos grupės garso. Jie išliko tokie pat, tik gal kiek atsinaujinę, judantys, šokantys, linguojantys. Albumas labai sodrus bei įspūdingai kokybiškas. Trio jungia begalę garsų bei stilių ir maišo į vieną. Kiekviena kompozicija, tarsi naujas albumas. Beto šis nedradicinis albumas sukuria išties išskirtinę nuotaiką, bei nudažo dieną ar vakarą Rococo Rot spalvomis. Tai beabejonės labai šaunu, kad 2004-ais dar yra atlikėjų kurie gali kažkuo nustebinti ir išsiskirtiu.

Hotel Morgan pirmiausia rekomenduoju To Rococo Rot fanams. Jis vienas geriausių TRR darbų, galbūt nėra jis pats įdomiausias ir labiausiai (nu)stebinantis, tačiau kokybes bei kolorito prasme - tai tobula. Taip pat rekomenduojų šį albumą tolerantiškiems begalei muzikos stilių, nebijantiems eksperimentuoti ir mėgstantiems Kitaip sukurtus nuvalkiotus stilius. Tai ir To Rococo Rot minimal techno (Bologna), tai ir Tor Rococo Rot electro (Miss You), tai ir To Rococo Rot indierock (Tal), tai ir To Rococo Rot savotiškas prancūziškas house (Cosimo).