Na va pagaliau 2004-ais baigėsi tas amžinas sužadintų aistrų serialas, kuris jau kelis metus tęsėsi. Daugybę metų spaudoje tekdavo skaityti kaip du broliai Paul & Phil Hartnoll pykstasi ir Orbital duetas yra ties skyrybų riba. Dažniausiai jie nesutardavo dėl ateities Orbital koncepcijos, todėl, savaime suprantama, tie neišspręsti konfliktai ir bendros abipusės temos nebuvimas persikeldavo į muziką. Taip ilgai tęstis negalėjo. Todėl 2004 metų pavasario pradžioje du broliai galutinai vienas kitą užkniso ir praėjus penkiolikai bendro darbo metų, Paul & Phil Hartnoll paskelbė, jog Blue Album bus paskutinis jų albumas. Taigi beprotiškoje jų darbų diskografijoje bei grupės istorijoje padėtas galutinis taškas. Pabūsiu ciniku ir pasakysiu, kad šios skyrybos turėjo įvykti keliais metais anksčiau, dar prieš pradedant leisti geriausių gabalų kolekcijas bei miksus ir pop ritmais prasismelkusius darbus: The Altogether, čia galima priskirti ir naująjį Blue Album bei šiek tiek The Middle Of Nowhere. Aš jau nekalbu apie Phil Hartnoll dj turus per visą pasaulį. Net du kartus jo didenybę Lietuva galėjo išgirsti už DJ pulto, deja abu kartus daugelis jo liko nesupratęs.

Pirmoji jų kūryba buvo dieviška. Green Album (Internal, 1991), poto supersėkmingas Brown Album (WEA, 1992), toliau Snivilisation (Internal, 1994) ir, žinoma, pats pačiausias jų albumas In Sides (Internal, 1996). Po šios fantastiškos ir labai reikšmingos UK elektroninei kultūrai albumų serijos, P&P Hartnoll dueto unikalumas pradėjo blėsti. Pirmiausia tai nutiko todėl, kad atsirado bent minimali konkurencija, antra irgi labai svarbi priežastis, būkime objektyvūs, bet sukurti kažką geriau už In Sides bei Brown Album nepaprastai sudėtinga. Tie albumai jau seniausiai tapo klasika bei istorija. Taigi po to išėję The Middle Of Nowhere (FFRR, 1999) bei The Altogether (FFRR, 2001) buvo tik blankus šešėlis to, ką girdėjome 9-to dešimtmečio pradžioje. Nors tai nebuvo gryna komercija, tai buvo Orbital stiliaus komercija. Tad nors Orbital pseudonimas tebetariamas garsiai, tačiau tikrai ne taip išskirtinai kaip anksčiau. Jie pradėjo skęsti, tarp kasdien susikuriančių nuoširdžiai dirbančių projektų. Jiems buvo metas išeiti. Keistis, susikurt iš naujo.

Taigi atsisveikinimo laiškas - Blue Album. Tai yra visos diskografijos retrospektyva, ir kiekviena kompozicija norom nenorom jus privers sugrįžti į ankstesnius leidinius. Iš karto išgirsti, kad šis albumas tikrai labiau vykęs už paskutiniuosius Orbital darbus, tačiau ar to užtenka? Ypač įspūdingai skamba pirmoji kompozicija Transient, atlikta su orkestu pasivadinusiu Instrumental, kuris dalyvauja Orbital, The Orb, Moby, Brian Eno įrašiuose. Tai yra tie senieji nepakartojami Orbital. Tačiau po jos Pants - vulgarus 95 metų techno. Iš tiesų tokių kompozicijų jų diskografijoje galima surasti ne vieną, tačiau dažniausiai BPM būdavo šiek tiek letesnis. Tunnel Vision dar vienas gig'ų topas. Ar kas dar prisimenate Satan iš dvigubo In Sides? Tai yra kažkas panašaus, tačiau 2004-ais tai pavirto masiniu produktu. Lost kompozicija vėlgi tokia girdėta ir aiški, tačiau ji įvilkta į dabartinius IDM rūbus. Gražu. You Lot - dar vienas įrodymus, kokie, visgi, buvo stiprūs Orbital 9-tame dešimtmetyje. Tačiau sunku tai įvertinti dabar, kuomet ši muzika jau moraliai pasenusi. Puikus senesnės šokių muzikos darbas. Bath Time absoliučiai nesuvokiama kompozicija. Nesupratau nei nuotaikos, nei minties, galu gale skambesio. Galiausiai priartėjame prie pačio didžiausio šio albumo nusivylimo su Sparks atlikta kompozicija Acid Pants - kažkoks pop/acid mišinys, bet toks pigus, kad norisi viską mesti. Ketvirtokų darbas. Easy Serv - blankus. Ir paskutinis, One Perfect Sunrise. Prieš dešimt metų tokia kompozicija skambėjo netgi too abstract, dabar tokie singlai grojami tik per VIVA televizija. Pasaulis išsigimė. Reikia pripažinti graži pabaiga. Saldus, viliojantis, erotiškas Lisa Gerrard balsas, tradicinės Orbital bytų bei synth linijos. Rodos klausai jų 1990-1994-ais išleistą singlą.

Ši kompozicija dar kartą įrodo, kad šis albumas skambės nepaprastai gerai, tik tuomet jeigu jį klausysite, kaip Orbital istorijos vadovėlį, o ne kaip tiesiog Albumą. Ieškosite rodyklių į atskirus darbus, ieškosite ir bandysit suprast, ką tuom norėjo pasakyti didieji broliai. Tik taip. Nes jeigu klausyti kaip paprastą albumą, jis gana nuobodus, neįdomus, niekuo nenustebinantis, nieko nepasakantis, pigus senamadiškas techno pop.