...viskas ir net daugiau pasakyta byeway...

Lee Noris turi du pseudo: mano aptarinėjamą Metamatics ir šiek tiek konservatyvesnį Norken. Tad ši apžvalga bus daugiau pažintis su šiais dvipusiais atlikėjais, nes kaip tik visai neseniai pasirodė naujas Norken albumas Soul Static Bureau, o pavasario pabaigoje išeis ir naujas Metamatics darbas Profanity Detected.

Sugrįžtu į From Death To Passwords When You're A Paper Aeroplane. Jis turi kažkokio šarmo ir yra labai mėgiamas, nes nėra sudėtingas, tačiau tai nėra komercija, bet tai nėra ir visiška alternatyva. Tai lengva dozė labai įvairios elektronikos. Kiekviena kompozicija groja absoliučiai kitaip, tad kas nemėgstate kokofonijos, čia jos daug. Bet skirtingai nei kitur, ji nėra piktybinė ir besikandžiojanti. Nėra čia ir kažkokio novatoriškumo už ką būtų galima Lee Noris paspausti dešinę. Jis pasiekia savo maišydamas stilius; pirmas soundas: Here To Go, mus pasitinka Olive lygmens pop vokalas ir net nupurto, toliau net nepajausdami mes įsiveliame į depresyvų muzikinį konfliktą. Dar labiau kortas supainioja Byeway (Clan) - beabejonės geriausias albumo soundas, primenantis geriausius Mum laikus. Tai kažkas Toookio. Pollen Piano - ambientinis vienišo pianino gausmas. Keri.... Ir taip toliau ir taip toliau... Plati erdvė improvizacijai ir absoliuti laisvė autoriui, tai jaučiasi ir tai kelia albumo akcijas. Jis turi kažka daugiau nei kiti, pajausite tai... Nežinau iš kur tai sklinda, tačiau siela dainuoja... Tiesiogine/perkeltine prasme - nesvarbu, svarbu, kad šis albumas pas jus gros ilgiau nei kiti. Pamatysit...

Dabar apie Metamatics ir Norken panašumus ir skirtumus. Tiesą sakant, 2001 metais Metamatics - Dope For The Robot (Hydrogen Dukebox) ir Norken - Springthemes (Hydrogen Dukebox) skambėjo labai panašiai. Kaip jau minėjau auksčiau, Norken yra konservatyvesnis ir dar mažiau eksperimentalus. Jo scena orientuota daugiau į šokius nei į klausymą ir, mano ausims, šiek tiek atsilikusi nuo laiko. Tačiau Metamatics 2001 metais irgi taip gerai neskambėjo, nors jau tada buvo pilnateise elektroninės kultūros dalimi, ir aplink visi jam dalino penketus, bet aš neradau to, ką planavau surasti. Tik 2002 jis pilnai įsikabino į idm/glitch/electronic sparną, metė šalin ganėtinai pigius kliksus ir katsus su šokių leitmotyvais, lygiai taip pat jį kamavo praeitis. Bet čia jau toks Lee Noris išskirtinis bruožas, ganėtinai konservatyvi muzikinė asmenybė. Tai jaučiasi. Tačiau tai galbūt ramina, nes galim būti praktiškai ramūs, kad du nauji albumai bus vėl lengvai suprantami ir negros Ae 2010 metų futurizmo. Tad rekomenduoju pabandyt 2003 metų Lee Noris naujienas.