Rictus gimė po simboline data 9.9.99. Jo burna - maža ir perkreipta, nosis panaši į bulvę, o akys - didžiulės. Jis gimė tam, kad būtų kaip gyvas monumentas viskam, ko mes nenorime žinoti apie savo siaubą, bjaurėjimąsi, bedugnes bei prarajas, kas šiurpina ir nuo ko pila šaltas prakaitas. Ir kaip muzikinis piktybinis navikas įsikuria jis mūsų akustiniuose suvokimo (jutimo) receptoriuose. Visų elektroninių bangų struktūroje šėlsta galingos (milžiniškos) audros nuo atmosferinių iki seismografinių labai juntamų sukretimų. Metamorfozės įvyksta pradžioje ir pabaigoje. Mašinalūs ritmai tempia (traukia) tave toliau su savimi. Šizofrenija tampa pagrįstu požiūrių į pasaulį...

Olivier Moreau ir C-Drik (aka Axiome) skyrė sau daug laiko patirtims surinkti ir jas sumegzti į pilką chaosą. Šis chaosas gavosi jiems iš tikrujų visai neblogai. Gabalai šiame poksinčiame (trinksinčiame) industriniame cd yra tiek netikėti, todėl tampa įdomus. Tarp griaudinčių bosų ir persuktų glitch motyvų dažnai rusena Australijos čiabuvių sferinis skambus soundas. Soundų kontrastai apdovanoja albumą, tačiau jis be kita ko reikalauja stiprių nervų.