...spjūvis radio formatui...

Naujas Bola (aka Darell Fitton) veidas Jello. Po stulbinančio Fyuti (Skam, 2002) išleidimo, kuris sulaukė daugybės kritikų liaupsių, nereikėjo daug laukti, kol rinkoj pasirodė dar viena dozė įvairialypio Bolos muzikos pasaulio. Neapsiverčia jo vadinti kitu vardu, nes garsas praktiškai identiškas, tik išnyko elementariai suvokiami idm bytų soundai (todėl šis darbas tampa daugiau analogu pirmam Bola albumui Soup (Skam, 1998)). Ne, jie dar yra, bet kažkur toli toli, pateikti klausytojams su kažkokia paslaptim ir nepaprastumu. Spalvos. Jos čia vaidina pagrindinį vaidmenį, ir nors šis darbas nėra pats didžiausias sielos/širdies džiaugsmas, pelnytai tas vaidmuo turėtų gauti oskarą. Stilius praktiškai nekinta, tačiau kiekviena kompozicija groja vis kitaip, vis skirtingas žvilgsnis, požiūris į šį gana konceptualų soundą. Jello kaip ir Bola absoliučiai nebūdingas minimalizmas, jis grojo ir matyt dar gros labai sodriai ir turtingai (semplu skaičiumi). Įsiklausykit į bet kurį soundą, kai kur net skamba garsų perkrovos... Jokių taupimo rėžimų. Albume surasit visko: nuo Goldie primenančių vokalinių drum&bass perkoštų per futuraminį filtrą, tiek iš ties iki pat pirštų galiukų persismelkusias ambient akimirkas, tiek nudrožtų gyvo, tikro electro kampų. Nesuspėsit pavyt… Aš jums sakau. Jis žaidžia su mumis, kiekvienam sounde pristatydamas po vis naują (savęs) Pusę. Nelaukit jokių tradicijų, jų čia nėra, konceptualumas kelia akcijas su kiekvienu soundu. Tačiau, jau kaip minėjau, viršuje, klausant nuo a iki z, jums tikrai nesukels pačių šilčiausių emocijų. Tačiau, žvelgiant į atskiras Voile dalis, tai iš ties saldus marmaladinis saldainis. Neišduosiu, kas jūsų laukia priešpaskutiniame sounde (Shinoque), tai nustebins ne vieną klausytoją. Beprotiškos septynios su puse minutės. Stulbinantis projektas su ...