Visų pirma - tai MD-only relyzas. Galbūt pareklamuoti (nebe)naują formatą, galbūt dėl to, kad jis išties patogus ir geras. Įdomu prisiminti, kad Seanas Boothas, vienas Autechre dueto vyrukų, taigi ir vienas Gescom'ų, dar Autechre Tri Repetae laikais išdėjo naujai atsiradųsį formatą į šuns dienas. Na, bet tai visai nesvarbu, jau nuo pat albumo išleidimo klaidžioja įprasti cd-r'ai, taigi jei norėsi - išgirsi. O išgirsti tikrai verta.

45 kūriniai sukarpyti į dar 88 trackus, nuo kelių sekundžių iki poros minučių trukmės. Kadangi nesu didelis noiso ar panašių stilių gerbėjas, pirmas įspūdis užsidėjus - ech, vėl tie išsidirbinėjimai... Tiesiog, bet kaip išmėtyti tarpusavyje nederantys garsai. Tačiau tie bereikšmiai atskiri garseliai ar ilgesnės nuotrupos pamažu pradeda vis mažiau erzinti klausos organus, kol galiausiai ir nebepastebi, kaip čia viskas radikaliai skirtinga. Tikrai nustebsi pastebėjęs, kaip skiriasi tavo būsena skirtingais to paties albumo momentais. Nevalingai linksėdamas pagal įmantriai laužytą hiphop bytą, net nepajauti kaip tave išsupa ambient banga. Tikros manipuliacijos. Galbūt tai slaptųjų tarnybų tyrimas, kaip garsai veikia žmogaus psichiką...

Tikriausiai niekada ir nesužinosime, kaip kuriama tokia muzika: ar tiesiog žaidžiant efektais, ar iš tikrųjų norint kažką pasakyt, tačiau tvirtai galiu teigti, kad tai bent jau tikrai Įdomu. Beklausydamas šį kratinį kaskart atrandi kažką naujo. Praėjųsį kartą labiausiai patikusių vietų šįkart net nepastebi, atsiranda naujos. Tai ne tas albumas, kuomet tau yra pateikti keli aiškiai sukonstruoti darbai, kuriuos jei labiau mėgsti, po keleto perklausymų jau žinai atmintinai. Čia viskas kitaip, kiekvieną kartą vis nauji atradimai. Labai puikiai tinka kitur praktiškai nenaudojama tavo grotuvo funkcija - random. Sumaišius kūrinių tvarka, pakeitus klausymo vietą viskas prasideda iš naujo, atsiranda naujas albumas. Tarsi matematinė lygtis, nuo kurios dėmenų išsidėstymo priklauso tavo pojūčiai. Galbūt tai taps populiaru, ir ateities grotuvai ne tik keis kūrinių išsidėstymo tvarką, bet ir bus prikošti įvairiausių efektų ar dar ko nors... galbūt ateityje užteks tik vieno albumo ir jo variacijų...

Taip pat, tai nėra vienas iš tų albumų, kurie žavi savo skambesiu, sąskambiais, tikriausiai nesuteiks gerėjimosi garsais malonumo. Čia viskas vyksta daugiu emociniame lygmenyje. Garsas duoda kažkokį impulsą tavo smegenims, o toliau viskas sklinda iš tavęs. Net neabejoju, kad kiekvienas rastume tik sau patinkantį kūrinėlį, tačiau būtinai bus ir toks, kurį išgirdęs susirauksi ir norėsi mest ausines į šalį. Net nežinau, kaip įvertint. Apsiblausius ryte ar vėlai vakare, tai skamba ypatingai, tačiau klausant įprastai - įspūdis nekoks. Taigi, tiesa slypi kažkur anapus... ir jos tau niekas neatskleis - turi atrast pats. Tad balo skiltyje tebunie, klaustukas...