...matematinių algoritmų muzika...

Dviejų "matematikų" Mat Steel ir Mark Fell komanda SND į rinką išmeta jau trečią praktiškai įdentišką albumą skirtingu pavadinimu. Buvo Makesnd Cassette (Mille Plateaux, 1999), po jo sekė Stdio (Mille Plateaux, 2000), dabar Tender Love.

Kompozicijoms pavadinimų niekas nesistengė galvoti, nes nebuvo tam prasmės. Net ir didžiausias SND fanas užleidus, bet kurį jų albumą ant Random, nesugebėtų atspėti: kur kuris iš jų. SND sugebėjo įrodyti, kad tikrasis grožis ir garso grynumas slypi ne sudėtinguose matematinėse lygtyse ar algoritmuose, o naujoviškų garsų sukūrime bei jų konstravime. Albumas sukurtas iš keliolikos garsų, kurie kiekvienoje kompozicijoje surikiuojami visai pagal kitą formulę, skamba vis kitaip. Tačiau ties penktu gabalu visa tai atsibosta, vienintelis poslinkis - lyginant su ankstesniais SND darbais - veržlaus ritmo atsiradimas, tačiau ir jis ne ilgai gelbėja. Tai nėra muzika, tai daugiau menas, o jam, kas be ko, reikia ir meno mokėti klausyti. Skaitmeninė poezija, šalta ir tokia tolima, tačiau žiūrint iš techninės pusės daugiau nei iš estetinės, šiuos du "matematikus" galima gerbti ir kabinti jiems medalius. Vien dėl jų beatodairiško atsidavimo vienai krypčiai, vienai srovei, vienam garsui, vienam skambesiui...

Žinau, kad bus toks pats ir ketvirtas albumas. Nors, tarkim, Clicks & Cuts 3 daly, SND sulaužo savo tradicijas ir nuskamba kiek kitaip, tačiau tai tik mažas žingsniukas į priekį...