"Grynų gryniausias sutemų albumas" kažkada pasakiau sau klausydamas šio leidinio. Ir nors neturiu žalio supratimo kas tai iš tiesų yra, bet ši muzika tikrai man kelia asociacijas su tomis spalvomis ir tą nuotaiką, kurią mes čia kuriame jau beveik šeši metai (oh, my...). Iš dalies kaltę, manau, galima suversti faktui, jog šis albumas atkeliavimo iš Islandijos - mes niekada nebuvom abejingi šiai paslaptingai salai Atlanto pakraštyje. O ir islandų kūryba turi labai ryškią etiketę (pagalvokite apie mum, Sigur Ros, Gus Gus, Amina, Ruxpin, Yagya - na jūs mane supratote).

Esu tikras, kad su Valgeir Sigurdsson praeityje jums susidurti neteko. Ir tai yra visai normalu, kadangi Ekvilibrium yra jo debiutinis darbas. Tačiau toliau sekantys faktai apie šį islandą yra išties įspūdingi. Jis jau 16 metų dirba nuosavoje studijoje ir prodiusuoja (o jam dabar jau 36). Vien tai, kad Dancer In The Dark filmo OST yra jo rankų darbas pasako daugiau nei reikia. Jei dar paminėti, jog jo vardą galima rasti ant tokių albumų kaip mum - Finally We Are No One, Bjork - Verspentine, Selmasongs, Medulla, tai daugiau faktų ir nebereikia. Tiesa, ir pats leiblas - Bedroom Community - priklauso jam.

Sutalpinti muzika į žodžius visuomet sunku. O gero albumo atveju tuo labiau. Ką gi gali pasakyti, kai muzika tave tiesiog įtraukia, skandina savo grožyje ir atima žadą? Kokį gi sakinį gali suregzti kai nuoširdumas verčia tavo vidų drebėti. Šios muzikos sparnai beribiai. Valgeir šio albumo perklausos metu yra visiškai jūsų dvasios valdovas. Ir aš tikrai nepatarčiau šio albumo klausyti "kaip gero fono". Nes jūs paprasčiausiai negalėsite galvoti apie nieką daugiau...Keista, bet negalėčiau pavadinti šio albumu nei liūdnu nei optimistiniu. Tinkamiausias žodis, kurį sugebu atkasti savo žodyne, ko gero, būtų "ramus". Bet šio žodžio reikšmė per plati, kad perteiktų šio kūrinio nuotaikos spektrą.



Be jokios abejonės dar vienas perlas į islandiškos muzikos lobyną. Nuostabu!