Beveik kasmet po vis geresnį albumą išleidžiantis skandinavas Henrik Jonsson (Porn Sword Tobacco) jau daugiau nei mėnuo nedingsta iš mano grotuvo. Turiu omeny jo naujausią, trečiąjį diską New Exclusive Olympic Heights, kuris birželio pradžioje pasirodė City Centre Offices leible. Jis pranoko mano lūkesčius. Tikrai.

2004-ais debiutavęs CCO kompanijoje su nuostabaus grožio, tačiau bauginančiu mini albumu Porn Sword Tobacco. Tai buvo vienas tamsiausių CCO albumų, tačiau būtent dėl šio išskirtinumo metų gale jį vardino prie vienų įspūdingiausių darbų. Būtent tik išskirtinumas jam padėjo aplenkti šūsnį garsių CCO narių, nes ypač kažko priverčiančio ploti tame albume tikrai nebuvo. Kitais metais pasirodė jo Explains Freedom. Šis bus dar geresnis, o gal tiesiog lengviau (su)kramtomas ir nebe toks liūdnas ir tamsus.

Dabar gi Porn Sword Tobacco beldžiasi į mano, tavo širdis su trečiuoju savo darbeliu New Exclusive Olympic Heights ir bent jau man skamba dar kokybiškiau ir gražiau. Vietomis net primena genialų Max Richter ar Helios. O tai jau yra labai daug. Tau įdomu, kas tavęs laukia, jeigu išdrįsi užsidėti šį albumą? Visai trumpų, ilgesnių ir ilgų 14-a skirtingų ir kartais visai nesusijusių dalių arba kitaip išties glostančias galvą 35-ias minutes muzikos. Ji nėra kasdieniška. Ji nėra skirtas bet kada ir bet kur. Tam reikia pasiruošti. Nors, žinoma, ne visiems, aš tokią muziką galiu klausyt bet kada ir bet kur. Aš dievinu pianinų ambientą, dievinu emocingus kūrinius, dievinu garsus, kurie žudo ir graudina...

Porn Sword Tobacco pavyko mane išvest iš proto. Kartais net iki ašarų. Jo liūdesys yra toks MMMM, kad momentais nežinai, ką daryt. Visada trūksta tokios muzikos... kiek bebūtų jos išleista. Juolab vienintelis New Exclusive Olympic Heights trūkumas yra laikas, jo tikrai trūksta. Mažiausiai kokių 20-ies minučių.

Dešimt ir ne vienu balu mažiau.