Po beveik keturių metų pertraukos pasaulis klauso naujausio Groove Armada albumo Soundboy Rock ir tikrai neturėtų nusivilti. Kaip visad įvairus, intriguojantis, profesionalus, daugiaspalvis, judinantis užpakaliukus ir kartais glostantis galvą. Jį reikia išgirsti. Pusę albumo tiesiog puiku.

Aš tikiu, kad šios grupės daugeliui nereikia pristatinėti, ją girdėjote ne vieną kartą per TV ir radiją. Į vieną eilę su Faithless, Basement Jaxx, Underworld, Fatboy Slim statomas britų duetas Groove Armada susikūrė dar 9-ojo dešimtmečio viduryje. 4 albumus bei beveik 20 singlų išleidę britai paskutinį kartą mus džiugino 2003-ais, pasirodžius žaismingam dueto diskui Love Box, kuris parodė naują britų posūkį į funk muziką. Šio, geriausiu įrašų grupės istorijoje vadinamo albumo buvo parduota daugiau nei 1,5 milijonų kopijų.

Dar prieš albumo startą kovo/balandžio mėnesį pasaulį bandė sudrebinti gryme stiliumi aplipdytas šokių muzikos pop gabalas Get Down. Sunku pasakyti, ar jam pavyko, bet kad jis buvo populiarus tai faktas. Tokiu yra iki dabar. Tikrai nėra prie ko prisikabinti, viskas techniška, įdomu ir tikrai dar nenuvalkiota. Tipiškas GA hitas. Negalima pamiršti ir išties juokingai pateikto Get Down vaizdo klipo. Taigi, būsimo albumo sėkmė garantuota, ar ne?

Soundboy Rock, kaip jau įprasta Groove Armadai, suskirstytas į tris visiškai skirtingas dalis. Yra keli super pop hitai (Get Down, Song 4 Mutya (Out Of Control), The Girls Say, Lightsonic, The Things That We Could Share), keli tiesiog geri šokiniai hitai (Love Sweet Sound, Drop That Thing, From The Rooftops, o kas liko, viskas daugmaž nekomercinė ir maloni ausiai muzika. GA visad jai palikdavo vietos savo albumuose, šis ne išimtis. Būtent ši albumo dalis mane ir labiausiai žavi. Tokie gabalai, kaip What's Your Version, Paris, Save My Soul (nerealus oldschoolas), From The Rooftops. Kiekviena dalis vienas kitą papildo ir supriešina. Kiekviena dalis tai tipiški GA, kiekviena dalis tai skirtingos jų gerbėjų auditorijos ir klausytojai. Galų gale, kiekviena dalis tai skirtingi honorarai ir nominacijos...

Galbūt norėtųsi pasvajoti, kad GA galėtų išleisti diską be tos pačios pirmosios dalies, kuri man (net ir labai tolerantiškam) nepatinka. Be visų tų regiu, pop vokalų ir kitokių komponentų, leidžiančių nusipirkti naują pilį ar mašiną, tačiau tai tik svajos. Kol kas užtenka tų 50 proc albumo Soundboy Rock nuostabių gabalų.