Dar praėjusį rudenį žadėtas amerikiečio Dntel net penkis metus lauktas naujausias albumas Dumb Luck (parduotuves pasieksiantis balandį) pagaliau mano grotuve.

Jimmy Tamborello (dar žinomas Dntel, The Postal Service bei James Figurine pseudonimais) pastaruoju metu buvo kiek pritilęs ir apart bent jau man visiškai blankų James Figurine albumą nieko gero nepadarė. Po jo 2001-ųjų Dntel albumo Life Is Full Of Possibilities iki šiol tiek man, tiek ir daugeliui kitų yra vienas iš tų 20-ies pakeitusių pasaulėžiūrą bei 2003-ųjų tiesiog genialaus The Postal Service Give Up iš Jimmy visas pasaulis tikisi vėl ir vėl tokių perlų. Aš nesu išimtis.

Man, kaip ir daugeliui, deja, nepavyksta išvengti lyginimų ir nustumti į kampą visų tų penkių metų lūkesčių, todėl Dumb Luck mane nuvylė. Jeigu tai būtų atlikėjo vardu X įrašas, galbūt būtų visai neblogai, nors jau ir nebe nauja, dabar gi kalba eina apie tiesiog dievinimą Dntel. Negaliu jo girti. Deja, negaliu.

Šio albumo įrašuose dalyvavo Bright Eyes, Fog, Grizzly Bear, Lali Puna (labai gera daina), pirmame albume skambėjusi vokalistė Mia Doi Tod bei dar keletas mažiau žinomų svečių. Kiekviena daina – tai duetas, tai dviejų skirtingų menininkų susijungimas ir bandymas sukurti savo dainą. Todėl Dumb Luck yra gana painus ir nepastovus, nors vadinti jį kakofonišku negaliu, nes stilius išlieka gana panašus – indie, pop, folk, instrumentinė elektronika. Žodžiu gražu, bet ne taip, kaip aš penkis metus svajojau.

Žinau, daugelis su manim nesutiks, nes girdėjau tikrai ne vieną pozityvų atsiliepimą apie šį diską, bet man jis taip smarkiai netiko ir nepatiko ir nebandysiu net vaidint ir jo suprasti mėtydamas protingomis frazėmis ir kvailais postringavimais.