Kažkaip jau galvojau, kad niekada nesulauksiu jo antrojo darbo. O būtų buvę labai gaila.

Iki šiol ant rankų nešiojamas kanadiečio Julian Fane albumas Special Forces nepalieka mano grotuvo praėjus net 2 metams nuo išleidimo, bet nuo šiandien jį pakeitė antrasis - vasario mėnesį tame pačiame Planet-Mu išleidžiamas Our New Quarters.

Jau dabar galiu pasakyti, kad jis yra realiausias pretendentas į pirmą vietą geriausių 2006-ųjų metų albumo mano top dešimtuke, kurį kaip ir kasmet skelbiame prieš pat Naujus metus. Priminsiu, kad debiutinis jo Special Forces taip pat buvo geriausias – 2004-ųjų tope. Džiaugsmą, kad Julian Fane išleido naują darbą, pakeitė dar didesnė palaima, kad jis nei kiek nepasikeitė (apart jau Britiškos roko bangos įtakotą gabalą Break And Enter) – toks pats nuostabus, gilus ir įsimintinas. Tokie albumai išleidžiami labai retai, kartojau tada, kartosiu ir dabar.

Kalbėdamas apie Special Forces aš jį lyginau su Radiohead siela Thom Yorke – na sutik, kad jie labai panašūs. Šiais metais, kuomet išėjo solinis Thom‘o albumas The Eraser, tai tapo dar labiau akivaizdu. Julian Fane visiškai toks pats, bet, nors sunkiai tai išsitaria, netgi geresnis už daugiau nei 10 metų nuo geriausiųjų pjedestalo nenukeliamas York‘as. Na tikrai, Our New Quarters man yra geresnis už The Eraser, nors jis niekada nebus toks populiarus. Jeigu atvirai, tai aš niekada nesitikėjau, kad Julian Fane pavyks sukurti antrą tokį pat gerą darbą, kaip kad buvo Special Forces. Bet jis tai padarė.

Rašydamas apie sukrečiančius įrašus dažniausiai pritrūkstu ne tik oro, bet ir žodžių, taip jau yra, kad emocijas sunku aprašyti, ypač tokias. Tiesiog žinok, kad man šis albumas beprotiškai patinka (visas iki paskutinio lašo) ir aš jo klausysiuosi iki, tol kol pasirodys trečiasis Julian Fane darbas.

100.