Šiandien mano grotuve gegužės gale išleistas, paskutinis vokiečio Monolake darbas Plumbicon Version. Nors nauju sunku jį pavadinti, nes tai prieš tai išleistų dviejų vinilų rinkinys papildytas tik vienu nauju kūriniu – viską užbaigiantis Plumbicon paties Robert Henke epilogas.

Po kelis metus užsitęsusių savo skambesio paieškų ir dviejų iš eilės ne itin palankiai sutiktų albumų Cinemascope (2001) bei Momentum, Monolake šovė tiesiai į topų viršūnes, turiu omeny praėjusį pavasarį išleistą Polygon Cities.

Tad bene pačios reiviškiausios kompozicijos (Plumbicon) iš paskutiniojo Monolake albumo (Polygon Cities) išleidimas atskyru singlu iš pradžių mane nustebino, tačiau išgirdęs Sleeparchive, Deadbeat, Rebreather labai įvairius remiksus (nuo techno iki saldaus ambient'o) supratau, kad klydau. Tas iš pirmo žvilgsnio blankus gabalas virtu tikru elektroninės šokių muzikos perlu, kuris drąsiai gali būti sukamas Vokiškose diskotekose. Todėl visai natūralu, kad du vinilus netrukus pakeitė visas albumas.

Plumbicon Versions toliau pratęsia išties vykusi Robert‘o bandymą užkariauti šokių sales, o gal tiesiog norą atitrūkti nuo savo įprasto garso. Vieniems tas grynai vokiškas techno tinka – kitiems ne. Man tai labai patinka dabartinis Monolake skambesys, kuris galbūt nėra kažkas naujo, tačiau kokybiška, gražu, technika ir vis dar įdomu...

Tikrai vykęs leidinys!