Tiems, kas nuolat skaito mūsų apžvalgas Autres Directions In Music leiblo pavadinimas turėtų būti jau pažįstamas. Tiems, kas dėmesio į tokias detales nekreipia, priminsiu, jog tai prancūzų įrašų kompanija, kuri visai nesenai buvo virtuali, tačiau šiuo metu vis ryžtingiau ir ryžtingiau skverbiasi į plačiuosius elektroninės muzikos vandenis.

Su šių metų vasario pirmą dieną rinkoje pasirodžiusiu prancūzų Depth Affect projekto albumu Arche Lymb leiblas dar labiau pakėlė ir taip jau kylančią savo akcijų vertę. 2004 metais susikūręs ketvertukas kartas nuo karto šmėsteldavo tuomet dar tik virtualiame Autres Directions In Music leible, tačiau taip jau yra, jog šiais laikais tikrasis pripažinimas ateina tik išleidus savo muziką CD / LP formate. Tad, galima sakyti, jog Arche Lymb yra tikrasis šios grupės debiutas. Ir tikrai ne bet koks, nes prie jo savo nagus prikišo ir tokie atlikėjai kaip Alias (Anticon) ir Cyne (CCO). Kaip mažai žinomiems vyrukams tai yra išties neblogai, ar ne?

Bet pakalbėkime apie muziką, o ne apie vardus. Iš patirties žinau, jog kiekvienas šio leiblo leidinys būna vis kitoks, nors visus juos vienija išties savitas ir gan mielas mano išlepintoms ausims prancūziškas skambesys. Šis albumas tikrai nėra išimtis. Albume skambanti eksperimentinė hip=hop / downtempo muzika yra tarsi padengta ir aplipdyta prancūziška precizika, elegancija ir rafinuotumu. Nepasakyčiau, kad tai, kas yra sutalpinta į Arche Lymb būtų labai originalu ar įspūdinga, tačiau miela ir įdomu klausyti.

Užsimerkiu.
Klausau.
Svajoju.
Linguoju.
Nenoriu atmerkti akių.

Rodos, tai - mažų berniukų iš nedidelio Prancūzijos miestelio svajonių išsipildymas. Rodos, jie pasakoja man ką sapnavę naktį. Spalvinga. Keista. Įdomu.
Visas šis akustikos, mažų, cypsinčių garsiukų, hip-hopo vokalų, laužytų ritmų mišinys traukte traukia į Depth Affect fantazijų šalį, kurioje jautiesi savu. Rodos, visa tai ką jie nori tau pasakyti, yra sena tavo paties fantazija.

Nuostabi prancūziška svajonė.
Rekomenduoju.