Per pastarąjį pusę metų dažnai pagalvodavau, jog dėl puikių pastaruoju laiku elektroninės muzikos leidinių aš visiškai atitrūkau nuo kitokios muzikos, kurią mielai klausydavau anksčiau. Tame tarpe yra ir tūpčioti verčiantys trip-hop bei down tempo ritmai. Be šiais metai pasirodžiusių Shadow Huntaz bei Malcom Kipe albumų daugiau su šia muzika reikalų kaip ir neturėjau. Pastebėjau, jog taip iš šio stiliaus ėmiau taip reikalauti eksperimentų ir visokių kitokių paįvairinimų, kad net pamiršau kaip gražiai gali skambėti standartinis šio stiliaus leidinys.

Atsitokėti ir apie tai rašyti mane privertė netikėtai mano rankose atsidūręs Foscil albumas, pavadintas tuo pačiu vardu – Foscil. Kaip bebūtų keista, jo esminiu privalumu ir didžiausiu trūkumu pavadinčiau šio leidinio stilistinę įvairovę.

Privalumas todėl, kad muzika klaidžioja nuo DJ Krush tvarkingo, minimalistinio trip hopo, per keistą, šiek tiek į Shadow Huntaz panašų hip hopą, į Ninja Tune stiliaus down tempo džiazo stepę ar Luke Vibert rūgštynių sriubą. Kai kuriose vietose Foscil išties nepagailėjo ir eksperimentinės elektronikos motyvų. Visa tai yra puiku jei tu senai nesiklausei tokios muzikos – tuomet gauni po mažą, bet itin kokybišką dozę kiekvienos jo atmainos. Net keista kaip viena grupė sugeba taip varijuoti ir išlaikyti tokią pat aukštą kokybę.

Trūkumas todėl, kad niekada nuoširdžiai negerbiau atlikėjų, kurie neturi savo stiliaus, o tik bando sekti kažkieno jau pramintais takais. Panašu, kad Foscil albume esanti muzika būtent tokia ir yra.

Nors Foscil albume yra keli išties puikūs kūriniai, kurių aš taip lengvai nepamiršių, nemanau, kad jis yra kažkuo labai ypatingas ar išskirtinis – tikiu, kad šiais metais buvo išleista ir kur kas geresnių. Tačiau man asmeniškai jis buvo puiki galimybė prisiminti šio stiliaus muziką ir paliesti įvairius down tempo muzikos kampus.