Mes, kaip ir visas pasaulis, mėgstam ir mylim Type įrašų kompanijos muziką. Prieš kelis metus įkurtas leiblas ne tik, kad užsitarnavo kritikų bei fanų vardą, kurio iki šiol nesuteršė nei vienas įrašas, nebent tik jų amžinas vėlavimas, bet ir leido sudarinėti koncertinius turus, kaip kokių pop žvaigždžių. Antrus metus Type Records turės net atskyrą palapinę elektronikos festivalyje Sonar, o tai yra itin didis šios kompanijos įvertinimas.

Deja, pirmas kartas kažkada turėjo ateiti, žinoma, galbūt tą pirmą kartą pastebėsiu tik aš, bet nesvarbu. Gegužės mėnesį išeisiantis debiutinis žavios australės, dabar gyvenančios Londone, Sanso-Xtro (Melissa Agate) albumas Sentimentalist labai nuvylė. Jis mane privertė nuvesti paralelę į Neo Ouija kompiliaciją Cottage Industries 4. Tame rinkinyje taip pat vyravo eksperimentinis instrumentalizmas bei trumpučios kompozicijos. Tai leidžia spėti, kad toks stilius šiais metais bus populiarus, juolab pasaulio kritikai CI4 tebenešioja ant rankų.

Sentimentalist - man primena kokio nors kino filmo garso takelį, kuomet nereikia kažko ypač subtilaus, tiesiog fono dialogams ir veiksmui. Visa tai yra be priekaištų, tačiau albume, juk nėra tų nuostabių kino X dialogų bei super veiksmo. Čia tėra tik garsai, kai kurias kompozicijas net sunku pavadinti muzika. Nesiginčysiu Sanso-Xtro talentinga mergaitė, tačiau ji netinka šiam skambiam leiblui. 11 kompozicijų, bet tik 32 minutės, kurios, deja, nieko naujo nepasako. Tai daugiau menas, nei muzika, o ar anksčiau Type leido menus?