Gylio gražumas.

Ar dar prisimenate Flow.ers? Tos gilios boso linijos, gražūs ir šalti toluminiai fonai, duslūs ritmai ir aidai yra kažkas ypatingai artimo man. Mano tikroji meilė. O jei dar pridėti šiek tiek įdomesnių ritmų? O gal ir daugiau eksperimentų? O ambiento? Viską sumaišę gaunama puikų Sgnl_Fltr - Vebra.

Databloem - oldandų/kanadiečių leiblas nėra plačiai žinomas (susipažinau su juo tik laimingo atsitiktinumo dėka). Na galbūt tiems, kas domisi šiek tiek tamsesne ir labiau eksperimentine ambient muzika. Tai - jau dešimtasis šios kompanijos leidinys (beje, šis ir visi prieš tai buvę yra išleisti tik CD formate). Žinomų vardu čia mes nesutiksime. Na ir gerai, nes šio albumo grožio tai tikrai nekeičia. Vebra yra pirmasis ir kol kas vienintelis dano Danny Kreutzfeldt leidinys CD pavidale - viską, ką jis buvo sukūręs prieš tai, iki šiol buvo leidžiama tik virtualiuose leibluose (tokiuose kaip thinner, autoplate, ir tik mp3 formatu. Šis albumas yra kiek kitoks...

Sveiki atvykę į sgnl_fltr fantazijų šalį. Tai kraštas, kurio reljefas išskalautas aidų ir nuglūdintas plaukiančių melodijų. Pakeli galvą ir pamatai tau virš galvos kartas nuo karto praplaukiančius tirštus ritmingus debesis - jie gilūs. Kelionė iš vienos vietovės į kitą ilgą, bet įdomi nes visa tai nauja man. Galvoje šmėsteli mintis, jog kažką panašaus esu patyręs keliaudamas I/DEX minčių labirintais, bet čia viskas kiek kitaip. Šitie garsai tarsi migdančios dujos merkia mano akis - vaizduotė nori parodyti man kažką gražesnio nei aš sugebu pamatyt. Aš nesipriešinu...Negalėčiau turbūt net jei ir norėčiau – mano jausmai jau paskendę giliose Vebra garsuose. Jis – meistras. Jo muzika – jo burtas.

Pulsuojanti.
Eklektiška.
Lėta.
Kerinti.
Elegantiška.

Vienas skaniausių patiekalų pastarojo meto minimal/dubby/ambient muzikos meniu.