Skirta ypatingiems momentams.

Morr muzikos fabrikas, atrodo, dirba 25 valandas per parą - jų produktyvumas išties stulbinantis. Nors F.S. Blumm nekūrybingu irgi negaėčiau pavadinti - tai jau penktasis jo albumas. Apsukęs ratą su savo albumais tokiuose leibluose kaip Staubgold ir Audioregs jis grįžta į Morr Music. Taigi, Zweite Meer.

Ramu.
Miela.
Gražu.
Švelnu.

Nesu didelis instrumentinės muzikos gerbėjas, tačiau šiame albume radau kažką artimo sau. Savo nuotaika jis man priminė prieš pusmetį mano grotuve dažnai gulėdavusį Swod. Kiekvienas iš tokių albumų būna tuo pačiu vienodas, ir tuo pačiu unikalus. Jiems (kaip ir turbūt Jeff Parker) reikia specialios nuotaikos, specialios aplinkos, specialaus gerumo - tuomet pradedi tirpti toje muzikoje, tas keliasdešimt minučių tarsi gyveni joje. Jie tokie patys neeiliniai, kaip ir jausmai, kuriuos patiri. Neeilinis jausmas. Lėtai judančios gitarų linijos, beritmė erdvė, skausmingos pučiamųjų dainos, iš laukinių prerijų atsklindantis lūpinės armonikėlės garsas. Ypatingi burtai, kurių nuoširdumą dar labiau sustiprina paskutiniame kūrinyje skambantis F.S. Blumm numylėto Davi Grubbs balsas. Šiuo metu aš esu kūrėjas, o ši muzika - mano mūza. Įvairiausios mintys tapo nuostabius peizažus iš kurių nesinori grįžti. Net neabejoju, kad ir po dvidešimties metų tomis ypatingomis akimirkomis šią muziką klausysiu su didžiausių pasimėgavimu.

Zweite Meer yra kupinas švelnaus liūdesio ir skausmo. Tai - muzika toli gražu ne kiekvienam. Net gi ne kiekvienam elektroninės muzikos, kietų ritmų ir vasariškai spalvotų melodijų gurmanams. Tai - albumas, skirtas žmonėms, kurie moka atrasti subtilią ramybės oazę.