Istorijos apie tai, ką šie du tipai iš Mančesterio padarė visai IDM kultūrai, Sutemoms, mano gyvenimui aš nepasakosiu - tai visiems seniausiai žinoma. Rob Brown bei Sean Booth 15 metų trunkanti elektroninės muzikos karjera toliau sėkmingai tęsiasi su aštuntuoju jų albumu - Untilted.

1998-ais su LP5 plokštele prasidėjęs Autechre hiperbolizuotas konceptualėjimas pradeda rimtai varginti. Tiesa, dar 2001 bei 2003-ais metais pasirodę albumai Confield bei Draft 7.30 būdami pakankamai sunkūs, turėjo bent minimalų prasmingumą ir kažkokią idėją. Todėl į jų beprotiškumą, tada aš dar pažiūrėjau pro pirštus. Kas vyksta naujame darbe sunku būtų pavadinti muzika, kokia bebūtų šio žodžio plati reikšmė. Mano kantrybė išseko, todėl rašysiu taip, kaip man atrodo ir tiek. Nebandysiu vaidinti snobiško klausytojo, kuris nulyje bandys ieškoti gilesnės prasmės. Tačiau tikrai neatmetu to, kad ji čia yra...

2005-ieji metai neatnešė nieko naujo. Naujausias albumas Untilted, matomai, buvo kurtas ant dviejų paskutinių albumų griaučių, nebandant ieškoti kažko tikrai visai naujo ir negirdėto. Juk sutiksite, kad Autechre visad sugebėdavo kažkuo nustebinti, taip buvo 1995, taip buvo ir 2003-ais. Jie rinkai sugrodavo tai, ko vakar negrojo nei vienas atlikėjas, neišleido nei vienas leiblas. Šiame albume nieko super modernaus ir naujoviško aš neišgirdau. Taip buvo sulaužyta tikrai smagi Ae novatoriškumo tradicija.

Iš tiesų per du metus elektroninės muzikos pasaulyje daug kas pasikeitė ir bent jau aš tikėjausi, kad Autechre bent kažkiek tie naujausi vėjai įtakos. Kaip pvz. atsitiko Squarepusher paskutiniame albume Ultravisitor, kuriame buvo kelios kompozicijos su tuo metu ypač madingu kampuotu MC. Žinoma, MC jiems tikrai nereikėjo, tai jau būtų vulgarus porno. Tačiau... Aš tikėjausi, kad vis labiau populiarėjantis sentimentalumo bei grįžimo į pradžią jausmas muzikoje pasieks ir Ae vaikinus. Tiesa, Untilted jeigu ne pirmam tai antram plane galima išgirsti daugybę detalių iš senųjų jųdviejų darbų. Geriausiai tai girdama kompozicijoje Fermium.

Šiaip albumas skamba labai paviršutiniškai. Tai ne iš toli neprimena to darbo, prie kurio Rob Brown bei Sean Booth būtų ypatingai stengęsi, greičiau tiesiog grojo tai kas jiems šiuo metu patinka. Nors tai nebetūrėtų ypatingai stebinti - groti vartotojui Autechre jau seniausiai nustojo. Tačiau vis vien neatrodo, kad Untilted ilgai ir nuobodžiai buvo brandintas, ar gludintas, tai labiau primena skubų susėdimą ir pateikimą rinkai, nes to labai prašė vis daugiau senųjų klausytojų prarandanti Warp kompanija. Žinau, kad naujoji Autechre karta vėl jiems plos, o senoji ir toliau stebės šį keista procesą iš šono ir lauks vėl sugrįžtančio modernaus skambumo, o ne psichodelikos.

Tačiau iš kitos pusės, nors jis man ir nepatinka taip, kaip tarkim 1993-1997-ųjų kūryba, albumas sukurtas be priekaištų technikos prasme. Nors abejoju ar pasaulyje atsirastu žmonių, kurie abejotų šių dvieju elektroninės muzikos genijų kompetencija...

Straipsnis apie Autechre