Pernai metais iš naujo sužydėjęs su nuostabiais Bola bei Shadow Huntaz leidiniais, šiemet Skam startuoja su debiutiniu Quinoline Yellow albumu Dol-Goy Assist.

Nors Luke Williams (Quinoline Yellow) pirmąjį leidinį Skam išleido dar 2001-ais, o labiausiai išgarsėjo po nepaprasto singlo Cyriack Parasol (2003), pirmasis albumas pasirodo tik po 5 metų muzikinės karjeros. Daugelyje virtualių parduotuvių bei svetainių Dol-Goy Assist buvo nominuotas savaitės albumu ir jam be jokių ribų žeriami komplimentai. Taip aš sutinku su daugeliu muzikos kritikų, tai tikrai stiprus, geras ir užgožiančiai smegenis darbas, tačiau tuo pat metu galiu pasakyti bent jau aš iš Quinoline Yellow tikėjausi šiek tiek lengvesnio debiuto. Prieš du metus išleistas singlas Cyriack Parasol neturėjo tokio čaižumo ir pykčio. Tuom jis ir buvo žavingas.

Dol-Goy Assist man priminė Autechre perėjimą nuo muzikos iki beprotybės, o tarpinis viso to albumas buvo LP5. Taigi šis kažkuo panašus. Kažkur toli - gražu, bet pirmam plane chaosas, neteisinga struktūra ir nepaaiškinamos emocijos. Be to visa tai prasismelkia kažkokiu 1994-ųjų oldschoolu. Tačiau ta sunkioji eksperimentika vis vien neišlipa iš idm rėmų. Quinoline Yellowm, rodos, nesistengė ieškoti daug sprendimų, nepasakyčiau, kad albumas, kurio reikėjo laukti 5 metus, būtų pakankamai įvairus ir spalvotas. Didžioji kompozicijų dalis skamba pakankamai panašiai, ir nei viena iš jų nepasako kažko naujo. O juk Skam kaip ir Warp visad mėgdamo ir stendavosi kažką parodyti, su kažkuo supažindinti, nustebinti savo klausytojus. Šįkart taip tikrai nėra. Dol-Goy Assist yra puikus sunkesnio idm pvz., tačiau, deja, tik tiek...

Tačiau tai pakankamai geras leidinys ir, žinoma, aš jį Jums rekomenduoju.