Čikagos duetas Warren Fischer & Casey Spooner 2001-2002 metais stebino savo išprotėjusia muzika, šukuosenomis, madomis, tačiau pastaraisiais metais jie visą laiką buvo užsidarę studijoje. Tad Odyssey džiaugsis ne tik electro fanai, juk Fischerspooner'ai - tai atskira pop rūšis. Jų video klipai buvo sukami per MTV ir net neabejoju, kad bus sukami toliau, jų vakarėlių fotografijos dedamos į mados žurnalus - jie žvaigždės. Visa tai galima suprasti, nes Warren ir Casey prisidėjo netgi prie tokių pop gigantų kaip Kylie Minogue bei David Bowie darbų.

Prieš kelias savaites savo naujienoje apie šį albumą aš parašiau: "Sunku nuspėti, koks bus Odyssey, tačiau labai abejoju, kad jie sugebės padaryti dar vieną perversmą. Man rodos, jie pratylėjo savo geriausius laikus". Tai ir būtų pagrindinis šios apžvalgos akcentas. 2005-ais tokie Fischerspooner darbai jau nebestebina. Ir nors neabejoju, šis, balandį išeisiantis, albumas sutrauks mases, kuriems ausyse tebegroja jų Nr.1 (2001), visgi jaučiu, kad daug bus nuviltų. Pirma išnyko pankroko nuotaikos, išnyko netgi electro. Jie pavirto gryna pop/synth grupe, tokia, kokias jau antrus metus, kas mėnesį leidžia Morr Music. Tačiau iš kitos pusės, albumas nuostabus ir man jis labiau patinka nei Nr.1, bet tik todėl, kad aš niekada nebuvau electro fanu.

Tad šį albumą vertinu dvejopai: kaip tiesiog albumas jis nuostabus. Kaip pop, žvaigždžių albumas, su kuriuo jie turėjo padaryti kažkokį perversmą, kad pakeistų madas, muzikos koncepcijas, istoriją, galu gale. sukeltų kažkokių papildomų skandalingų pranešimų spaudoje ar šokiruotu - to nėra, o juk to ir buvo iš jų tikimąsi. Bet kadangi man tai visiškai nerūpi - darbas puikus. Didžiausias jo privalumas, tikrai labai spalvingas ir įdomus turinys, dažnai besikeičiančios temos, balsai, garsai, muzika...

Tačiau, kai kur jau too much pop.