Flow.ers yra dar vienas solidus leidinys iš Sutemų leiblo. Šį kartą jie koncentruojasi ties minimal, dubby techo ir ambientais. Kaip ir visuose rinkiniuose, taip ir šiame yra keli kūriniai, kurie, nors yra ganėtinai mieli, tačiau labiau tik užpildo spragas. Kaip ten bebūtų, visumoje tai yra vientisas leidinys, kuris, kaip ir sako pats jo pavadinimas, gražiai prateka nuo pradžios iki pat pabaigos.

Mane asmeniškai labiausiai įtraukė— trys kūriniai. Pirmasis tai Octex - Otnemem. Labai gilus, tamsus ir išlankstytas skambesys; pulsuojanti griaunamoji jėga, kuri tuo pačiu metu yra ir švelni ir sukrečianti. Apie Octex aš žinau nedaug, tačiau sprendžiant iš šio jo kūrinio, atrodo, jog dėl intensyvios savo darbų prigimties jis tarsi atskira respublika tarp kitų minimal muzikos atlikėjų.

Rod Modell kūrinys irgi išties užburiantis. Šokinėjantys kosmoso kvarkai atsimuša vienas nuo kito - kūrinys prasideda. Pusiaukelėje jie šiek tiek prityla ir atsiduria už gilaus ir infekuoto ritmo, kuris atrodo, jog auga ir plečiasi tol, kol pradeda šnypšti ir lėtai nuteka. Šiltas skambesys po truputį užpildo likusias erdves. Gilus ritmas vėl ima artėti. Po jais visais slypi žėrintis svirplių čirenimo orkestras. Kūriniui tylant jo ritmas tampa dar organiškesniu ir lengvesniu.

Yagya indėlis į šį rinkinį taip pat negali likti nepastebėtas. We Reject The Now. Besiritančios storos tekstūrinės atmosferos bangos juda atsipalaidavusiu ir niekur neskubančiu žingsniu. Šis kūrinys turi išties turtingą skambesį, tačiau jame tikrai galima pajausti subtilią tamsumą. Tuo pašiu metu žemas rimtas prasiskina sau kelią. Bangos ima skambėti tarsi balsai ar choras. Prislopint aukšti dažniai primena per sausus lapus į čiuksintį traukinuką, kurio garsas palengva virsta vėjo švilpimu virš lygumos. Jis išnyksta kaip dūmas - lengvas ir skriejantis, tačiau vis susijęs su ritmu. Subtiliai tvinksintis ritmas po truputį pradingsta ir mes liekame tik su vienišomis atmosferomis.