2005 metų pradžia visiškai beprotiška - nebeatsimenu kada mane buvo taip staiga užvirtus tokia galybė nerealių albumų. Ir, kas keisčiausia, kuo toliau, tuo geriau darosi. Taigi, dabar savo rankose laikau kol kas gražiausią darbą šiais metais - Naująjį Reimer Eising (aka Kettel) albumą. Tai jau penktasis jo darbas ir šešioliktas leidinys iš viso (visai neblogai, ar ne?). Prieš tai jį galėjome sutikti tokiuose leibluose kaip Neo Ouija, U-Cover, Planet-Mu, Hydrogen Dukebox, Krackfive, Carpark ir kt. Ir aš tikrai nesuklysiu pasakęs, jog per tuos metus šis olandas nerealiai tobulėjo. Paskutinį kartą jis mus vaišino išties gardžia ambiento doze savo albume Volleyd Iron (U-Cover, 2004). Šį kartą Kettel grįžta prie jam labiau pažistamos melodingos elektronikos ir naujajame Sending Orbs leible (kuriame, beje, ir galite įsigyti šį albumą) išleidžia Through Friendly Waters. Pats leiblas teigia, kad leidžia ir ateityje leis elektroninę muziką, tačiau neapsiribos konkrečiu stiliumi. Įdomu. Tikiuosi jų ateities leidiniai bus tikrai neprastesni už šį.

Įkvėpkite oro.
Pamirškite viską ką iki šiol žinojote.
Tai ką išgirsite bus daugiau nei grožis.
Laisvas kritimas oru, kuris pilnai lengvo pūko, prasideda...

Gražiai ir švelniai ranka apipavidalintoje kompakto dėžutėje guli tai, kas po 49 minučių išves mane iš proto. Žaliai gaivu. Užgesinu kambaryje šviesą, susmingu savo kėdėje, iš lėto nuspaudžiu PLAY. Keista pradžia mane šiek tiek gąsdina. Bet tai trunka neilgai ir imu manyti, jog taip i turėjo būti. Šios keistenybės staiga pasisuka 180 kampu ir pavirsta į Plaid stiliaus grožį, kuris išties maloniai plevena ore. Tai jau tikrasis Reimer veidas. Po to ritminės linijos griežėja ir pasipildo aštriais it ledo kristalai kampais. Tačiau fonai ima varyti mane iš proto, o širdis plaka vis smarkiau, tarsi nujausdama artėjančių emocijų bangą. Ir ji visai neklysta: nurimę ritmai, tolumoje atsiradę fėjų balsai ir nenusakomai žavios melodijos iš lėto drasko mane į gabalus. Titulinė albumo dainą išneša mane į arkties vandenyną, kur aš iš lėto skrendu virš dar nesušalusio vandens ir matau jame kerinčių garsų atspindžius. Aisbergai, o aisbergai čiuožia horizontu ir daužosi į mano sielą ledinio ritmo formomis. Totali magija. Greitis ima kilti ir sekančiame kūrinyje - Every Kiss You Gave - Kettel mane maudo sentimentalaus pianino melodijų lašais. Lekiantis ritmas ir žaismingi synthai lekia lyg žiežirbos nuo įkaitintos mano širdies. Purple Jacket Trot. Vis dar velniškai gražu. Tai jau tampa per daug gražu, kad virstų raidėmis šiame lape.

Po šio kūrinio sakau STOP. Paskutiniai du albumo kūriniai be jokios abejonės jau įrašyti į pačių gražiausių visų laikų kūrinių sąrašą ir aš išties abejoju, kad jie iš ten kada nors bus ištrinti. Tad tie, kam šis albumas iki šios vietos nepatiko tegu net neklauso šių kūrinių nes aš tikrai nenoriu girdėti nė vieno blogo žodžio apie juos.

Toks grožis gimsta po laiminga žvaigžde.
Toks grožis mintyse padaro mane didžiu žmogumi.
Toks grožis yra mano perpetuum mobile.
Tokia muzika yra graži kaip mylimas žmogus.
Tokia muzika kiekvienu savo skambesio atomu verčia ją įsimylėti.

Through Friendly Waters nuo savo viršelio iki paskutinės dainos nutylimo yra pats nuoširdžiausias albumas, kokį tik esu girdėjęs paskutiniu metu. Po jo darosi sunku paversti bet kokią mintį galvoje žodžiais, nes ji tapo per daug graži...