Prancūzas Laurent Garnier yra vienas garsiausių techno dj bei prodiuserių pasaulyje. Savo karjerą jis pradėjo 80-ųjų pradžioje tapdamas itin garsiu dj, o 1991-ais pasirodė ir pirmoji plokštelė. Iki šiol jis išleido "milijoną" vinilų, kelis stulbinančio pasisekimo susilaukusius albumus: Shot In The Dark (1994), 30 (1997), Early Works (1999) bei kitus bei svarbiausia galybę miksų bei kompiliacijų. Laurent Garnier pirštus prikišo ir prie vienos populiariausių tuomet X-Mix vienos dalies: X-Mix-2 - Destination Planet Dream (!K7, 1994). Ši miksų seriją formavo ne vieno šios kartos elektronikos fano skonį. 1994-ais jis įkūrė labai gerai žinomą klubinės muzikos leiblą F-Communications, kuriame ir leidžia savo muziką. Daugeliui Laurent Garnier - tai klubinės muzikos numeris vienas, tačiau aš norėčiau praplėsti poziciją, teigdamas, kad jo albumai būdavo žymiai daugiau nei tiesiog techno. Ši įvairiaspalvė asmenybė savo komercinę pusę išliedavo setuose ir kompiliacijose, o albumai būdavo netgi perdaug koncept, tą geriausiai simbolizavo paskutinis Laurent darbas Unreasonable Behaviour (ypač įdomus leidinys), išleistas prieš 5 metus. Tokios kompozicijos kaip Cycles D'Oppositions, Communications From The Lab papuoštų net pačių garsiausių elektronikos atlikėjų albumus. O ar kas prisimena jo prieš 10 metų išleistą kompoziciją Go To Sleep. Tokie ambient stebuklai gimsta tikrai ne netyčia. Jis sutvertas kurti labai plačiu muzikiniu diapazonu ir visa tai sukurti labai profesionaliai ir įdomiai. Tad išgirdus apie tai, kad po labai ilgos pertraukos Laurent Garnier sausio 31-ą išleis naujausią savo darbą The Cloud Making Machine, sunku buvo įsivaizduoti, ką šįkart jis sugalvos. Juk per tuos penkis metus daug kas pasikeitė.

Dabar jau galiu pasakyti. Aš buvau teisus, teigdamas, kad Laurent Garnier nėra techno ar šeip komercinės muzikos gamybos mašina. Naujausias albumas turėtų nuvilti ėjusius iš proto dėl Man With The Red Face. Bent jau aš šiame albume nematau nei vieno aiškaus superhito, kurį bus galima perleidinėti praėjus penkiems metams, kaip nutiko su Vaikinu Raudonu Veidu. OK, aptarkim tai, kas gali būti sėkmingai grojama per radiją: (I Wanna Be) Waiting For My Plane. Ar šis elektropankrokas gali būti įdomus 2005-ais? Abejoju. Dabar tai jau nuvalkiota, todėl netikiu, kad iš šio gabalo galima būtų išspausti itin sėkmingą singlą, tačiau nepamirškime, kokį autoritetą turi Laurent Garnier. Controlling The House Pt. 2? Ne, pernelyg monotoniška ir racionali, tačiau vien dėlto, kad primena ankstesnę Laurent kūrybą gali susilaukti sentimentalių šūksnių. Toliau: First Reaction. Čia jau 220 voltų. Tikėtis iš šio prancūzo mes galėjome visko, tačiau abejoju, ar kas buvo susimąstęs apie tai. Jis įstato ragus patiems geriausiems drum'n'bass leiblams, kurie pamiršo kokie 2001-ais buvo populiarūs psichodeliniai d&b albumai. Ar kas pamenet Krust su Soul Williams hitą Coded Language. Čia panašu. Tačiau ši kompozicija pernelyg griežta ir subtili, kad tai taptų superhitu. Labai stipru ir pritrenkiama. Kas gi toliau? O toliau, galim taip pavadinti, Laurent Garnietiška eksperimentika, gyva improvizacija ir visos iki šiol jo neatrastos sintetikos formos, beritmės, beasmenės, tačiau su labai giliom emocijom. Laurent dar sykį įrodo, kad jis yra labai talentingas elektronikos atlikėjas. Tokie brangakmeniai kaip Jeux D'enfants, 9.01-9.06, Huis Clos, The Cloud Making Machine 1&2 labai pradžiugina. Vienintelis pastaba albumui trūksta šiokio tokio vientisumo. Net neabejoju, kad Laurent Garnier privers pasaulį suklūsti ir suktis aplink save, tačiau ar taip pat ilgai kaip prie paskutiniojo darbo - abejoju. Unreasonable Behaviour turėjo po kelis visų stilių hitus, kurie vėliau užkariavo ne tik šokių sales, radijas, bet ir garsiuosius muzikinius kanalus. Šis darbas matyt skirtas daugiau Sau nei muzikos rinkoms, o tas tik džiugina.

Nors dabar yra labai sudėtinga kažkuo nustebinti, tačiau Laurent tai pavyksta. Tad Jūsų laukia vienas įdomiausių pastaruoju metu išleistų elektronikos darbų.