Dar viena gruodžio mėnesio naujiena amerikiečio Ben Wynn (Deru) darbas Trying To Remember, pasirodysiantis gruodžio 1-ą dieną. Visus metus elektroninės muzikos kritikus bei klausytojus stebinantis Majamio Merck smūgiuoja dar kartą, galutinai priversdamas mus praverti burnas, taip užbaigdamas sau pačius sėkmingiausius metus. Nežinau kaip, bet per visus gyvenimo metus Merck pas save privertė išsileisti praktiškai visus (ne visai komercinio) IDM atlikėjus. Juos būtų netgi sunku išvardinti, dalis jų taip ir liko po Merck sparnu, kitiems tai tapo atsispyrimo tašku ar laikina stotele. Ir nors šio leiblo tyražai labai nedideli, Merck vardas yra labai gera reklama atlikėjui. Bet pirmiausia, žinoma, viskas priklauso nuo muzikos. Neišimtis ir Deru, kuris debiutavo Anglijos leible Neo Ouija 2003-ais, o dabar persikrausto į Majamį. Pushing Air buvo neblogai įvertintas, tačiau man jis visiškai nepatiko. Nes pirmam darbe buvo daugiau eklektiškų detalių, nei pilnų kompozicijų. Tai neleido susikoncentruoti ir išgirsti jo garso. Tad antrasis žingsnis žymiai sėkmingesnis.

Trying To Remember - tai labai kokybiškas ir malonus ausiai albumas, savyje turintis labai harmoningai sustyguotą turinį: yra čia gražių melodijų, gražių fonų, galiausiai yra gražios ramybės, tačiau jauti, kad kažko trūksta. Labiausiai kliūna nugroti ritmai. Taip, aš per daug klausiau muzikos 2004-ais, ir kartais pasimetu nebežinodamas, ko apskritai aš noriu, ar paprastos elektronikos, ar stebinimo kiekvienam žingsnyje, ar abiejų dalykų iš karto. Tačiau pasakysiu taip, Deru albumas mane žavėjo lygiai dvi dienas. Pirmą akimirką aš jam rašiau 10, o šiandien tai tik 8-tuko vertas darbas. Šiam albumui trūksta širdies. Negaliu sakyt, kad tai - paviršutiniškas darbas, nes juk tai priklauso nuo klausytojo pozicijos, tačiau, man rodos, pernelyg buvo susikoncentruota į albumo gamybą užmiršus patį svarbiausia dalyką - Jausmus. Todėl be kelių puikių kompozicijų, likusi albumo dalis skleidžia šaltį.

Pripažįstų, tai tikrai geras darbas, bet, deja, neilgam...