Kątik palaidojom Mille Plateaux. Dabar sutikime MillePlateauxMedia. Bankrutavęs leiblas kovoja už išlikimą ir bando iš naujo prisikelti. Ar jam pavyks, parodys ateitis, tačiau, kad gerbėjai to laukė, tai akivaizdu, nes naujiena apie prisikėlusį MP perskriejo aplink pasaulį akimirksniu ir sukėlė daugybę džiugių emocingų šūksnių bei diskusijų. Kas gi turėjo nutikti, kad stulbinančią sėkmę pasiekęs leiblas bankrutuotų, o po visko pabustu po kitu vardu? Tačiau dabar svarbiausia, kad jis prisikėlė ir daugybę laiko žadėti leidiniai (vos ne du metus) išeina vienas po kito. Tai naujausi Thomas Köner bei Bizz Circuits albumai bei vienas laukiamiausių darbų ketvirtoji Clicks & Cuts kompiliacijos dalis.

Abejoju ar verta sugrįžti į Clicks & Cuts istoriją? Jei jums patinka tokia muzika, savo pažintį su šiuo stiliumi turėjote pradėti būtent nuo šios kolekcijos kurios nors dalies. Juk tuomet Mille Plateaux pasauliui rodė, kas dabar madinga, kas yra geriausia, kokią elektroniką klausysimės rytoj. Tačiau vis dažniau jaučiu, kad didieji leiblai prarandą tą gebėjimą ir iš jų naujovių paieškas perima mažesni muzikos fabrikai. Jie nebijo ieškoti, o suradę išleisti. C&C4 absoliučiai nesugroja nieko naujo. Nebent tai, kad joje galima išgirsti electro/techno stiliaus detalių, tačiau juk tai baigia praeit ir visiems iki gyvo kaulo jau yra atsibodę. Be to daug gerbėjų balų gali prarasti ir pasirinkimas didžiąją dalį rinkinio laiko atiduoti naujokams arba mažai žinomiems atlikėjams. Tik vos keli vardai patraukia akį: Håkan Lidbo, Thomas Brinkmann, Bizz Circuits, Twerk, Tilman Ehrhorn, Electric Birds. Automatiškai iškyla klausimas, kur kitos Mille Plateaux komandos žvaigždės, kurios visuomet patekdavo į šią kompiliaciją, negi ir jų draugystė bei kontraktai nutrūko. Beto pirmą kartą rinkinys sutelpą į vieną CD, juk anksčiau tai būdavo dviguba arba triguba kompiliacija ir būtent tas muzikinis masiškumas ir nuraudavo stogą. Dabar jauti, kad kažko trūksta.

Tačiau visumoje niekas nepakito lyginant su prieš tai buvusiomis trimis dalimis. Kaip ir visada turinys pakankamai įvairus, leidžiantis kiekvienam išsirinkti sau patinkančią minimal/glitch kryptį ar formą. Kiekvienam, žinoma, patiks skirtingos kompozicijas, tačiau kelios, manau, nepatiks praktiškai visiems. Eight Frozen Modules - Dogsbark People Grow. Po tokios kompozicijos, kyla isterinis juokas, netgi buvo kilusi mintis, kad MillePlateauxMedia vadovas Achim Szepanski taip išlieja savo pyktį ar liūdesį. Tokio pop/techno gabalo jau seniai niekur negirdėjau, nebent per radiją kokio nors pop vokalo fone. Tas pats liečia ir Ultra Red kompoziciją Neue Wirtschaft. Nevykęs oldskūlinis vokiečių "hard" techno. Taip pat ir, mano jau minėtas, pavėluotas electro "sugrįžimas" Micronost kompozicijoje Got Mad Love. Vulgaru. Net neabejoju, kad atsiras žmonių, kurie ties šiuo antruoju gabalu pabaigs pažintį su C&C4. Tačiau, pradžiuginsiu, toliau viskas po truputi gerės. Padėtis pradeda keistis, kai darbo imasi rinkinio žvaigždės. Twerk, Tilman Ehrhorn, Electric Birds bei ne taip gerai žinomi Ido Gouvrin, Jay Haze skamba tikrai gerai ir maloniai, kai kur tai netgi glosto širdį. Ypač efektingas šįkart Håkan Lidbo.

Galbūt apmėtysite mane dabar akmenimis, tačiau, man rodos, šis muzikinis stilius seniausiai jau išsisėmė. Nenuostabu, kad žinomiausi glitch/minimal atlikėjai pasuko ieškojimo keliu ir dabar groja glitch/jazzus ar glitch/hip hopus. Jie nestovi vietoje. Nors nežinau, kuris kelias teisingas, bet stovėjimas vietoje niekada nieko gero neduoda. Beje paskutinės glitch tendencijos, yra muziką versti tyla, tai buvo galima išgirsti naujausiuose Mokira, Pan Sonic bei Frank Bretschneider albumuose, džiaugiuosi, kad to neišgirdau čia. Tad yra pliusų ir minusų, tačiau bandyt tikrai verta, bent vieną kartą.

V/A- Clicks & Cuts 3.