Ar jums pažįstamas jausmas, kai visai netikėtai atrandi kažką nuostabiai gražaus ir artimo sau, kažką kuo apsilaižydamas mėgaujies non-stop visą savaite? Man tai pažįstama. Aš tai tiesiog dievinu.

Nors Baden-Baden yra pirmasis Michaela Melián albumas, nors Michaela Melián yra labiau dalininkė nei muzikantė (nepaisant to, ji albume įgrojo violončelės, Ispaniškos gitaros, vargonų, boso, akordeono partijas bei paskolino savo balsą), nors tai yra jos parodas akomponavusių kūrinių rinkinys, jis man tiesiog nužudė. Klausau ir žaviuosi. Galvoje lyg tyčia iškyla klausima "ir į ką tai panašu?". Tai turbūt panašu į viską, ką jau buvote girdėję - jokių ypatingų naujienų čia nerasite. Tačiau kam išradinėti dviratį, kai galima tiesiog tobulai pasinaudoti esamomis idėjomis. Klausau. Vis dėl to albumo skambesys yra artimai Thomas Fehlmann elektroninėms ekskursijoms, gal net visai KOMPAKT leiblo dvasiai. Vokiškai kieta ir santūriai emocionalu. Viskas racionaliai paskaičiuota. Straße vartokit atsargiai - tai lyg narkotikas, kuris įtraukia ir nebepaleidžia. Švirkštas adrenalino į leisgyvę širdį. Nesinori išskirti nė vienos iš septynių albumo kompozicijų - visos jos tarpusavyje sulipę ir susivynioję. Tačiau A Song For Europe iškrenta iš bendro konteksto, suplėšo elektronines linijas ir palieka mus tik su vokalu ir minimaliu pritariančių instrumentų fonu. Šito gal galėjo ir nebūti. Bet visa kita - tobula.

Tikrai netikėtai gaivi naujiena iš Monike Enterprise. Šis albumas yra turbūt tai, ko mažiausiai tikėjausi po nesenai pristatyto Cobra Killer darbo. Mėgstantys ritmingą, švelniais instrumentais apipintą muziką šį albumą pamils.

Straße...