Geogaddi tikrai vertas patekti į geriausiųjų metų albumų Top 20. Tai jis ir padarė Anglijos chart'e, galutiniame metų reitinge užėmęs 17-tą vietą. BoC tapo vieninteliais šio stiliaus atstovais tope. Tačiau galima drąsiai teigti, kad tik ankstesnio albumo Music Has The Right To Children reputacija, savaime suprantama nepriekaištinga, paskatino Geogaddi tapti vienu iš geidžiamiausių indie ir elektroninės muzikos albumu. Praėjo 7 ilgi metai nuo Boards Of Canada debiuto ir per tą laikotarpį gimė daugybė panašių į juos, tačiau aplenkti niekas taip ir nesugebėjo. Po 2000 metų pabaigoje išleisto super singlo In A Beautiful Place Out In The Country, Marcus Eoin ir Michael Sandison pasislėpė nuo pasaulio savo Hexagon Sun studijoje. Gerbėjai spėliojo apie galimas bei įmanomas dueto ateities kūrybos tendencijas: kur jie pasuks toliau? Geogaddi pateikia aiškų atsakymą - labai toli nuo pasirinktos krypties nenuklysta. Albumas, įeinantis į boardsofcanadišką katalogą, parodo, kad grupė nenusiteikus išradinėti kažką iš naujo. Išskirtinis Geogaddi skambesys yra suformuotas ant ankstesnių grupės kūrinių pagrindo ir visiškai prie jų klijuojasi. Vieni kaltina BoC, jog jiems nepavyko atrasti naujo skambesio, kiti džiaugiasi, kad toks nuostabios muzikos paketas išvydo pasaulį. Visada buvo ir bus dvi nuomonės. Lyginant albumus sakoma, kad panašumai yra nuobodūs, tačiau pažiūrėkime į Geogaddi skirtumus. Pirma, į ką atkreipiau dėmesį, tai albumo nuotaika. Nors Boards Of Canada tęsia nostalgišką kelionę į vaikystę, šio albumo atmosfera yra tamsesnė nei ankstesnių darbų ir persismelkia apčiuopiama paranojos banga. Duetas visąlaik turėjo disorientuotą savo muzikos srovę, ir tai iš dalies yra dėl išskirtinių jų analogiškai sintezuotų moduliacijų. Tuo pačiu Geogaddi, rodos, suprojektuotas pažadinti sustingusią atmintį. Iškreipimai sukelia spėliones, ar tik negalėtų kažkas gąsdinančio slėptis po sandariu paviršiumi. Dalis šios tamsos ateina iš neišnaudotos erdvės versijos. Geogaddi talpina savyje tylą kartu su garsu. Čia nėra meniškai šviesaus karščio kaip Aquarius iš Music Has The Right To Children, čia taip pat dingęs švelnus In A Beautiful Place Out In The Country pastoralizmas. Jų vietoje mes randame klaustrofobiškus Julie And Candy posūkius, vienišą, izoliuotą The Devil Is In The Details, kuriame du sempluoti balsai - verkiančio kūdikio ir moters monologas - visa tai skęsta jau iki tobulumo kruopščiai atidirbtame fone. Gyroscope su savo mechanizuotu mušamųjų loop'u ir moduliuotu vaiko balsu fone, Alpha And Omega su savo daugiasluoksne perkusija - visa tai sudaro intriguojantį Boards Of Canada sukurtos srovės pojūtį. Tiesiog niekieno vaikystė.

Boards Of Canada - Twoism.