Nors girtis nėra gražu, ši apžvalga bus parašyta ant šios negeros savybės pagrindo, todėl iš karto atsiprašau. Tokie albumai išleidžiami labai retai, o dar rečiau jie pasiekia paprastus mirtinguosius. Kalbu apie albumus, kurie išleisti limituotu tiražu. Sunku būna gauti, kuomet kalba eina apie 300-500 egzempliorių, tačiau šįkart Static Caravan kartu su Maps And Diagrams paleidžia į rinką 100 kopijų darbą - naujausią Tim Martin albumą Caoutchouc.

Visa albumo esmė slypi pavadinime bei pateikime, nes albumas išleistas iš kamščiamedžio, nukirsto Mongolijoje, sukurtame voke. Nesu matęs dar orginalesnio įpakavimo. Negalima nepaminėti ir labai orginalių artworksų, kurie tėra 60-ųjų reklaminių katalogų iškarpų kopijos. Viršelio idėja ir dizainas taip pat priklauso Maps And Diagrams (tai dar kartą atskleidžia koks gabus šis vaikis).

Caoutchouc - tai leidinys draugams, nes apie jį nebuvo daug kalbėta, o tik tyliai išdalintos kopijos. Static Caravan puslapyje taip pat jis nebuvo labai afišuojamas, todėl pagrindinę šio darbo idėją galima nesunkiai nuspėti - kūryba tik sau ir tik sau. Tim Martin, padedamas Static Caravan leiblo, susikūrė savo svajonių albumą ir jį padovanojo. Tai nepaprasta dovana. Iš tolo kvepianti Mongolijos mišku...

2004-ais Tim Martin jau skambėjo 3 kartus: pirmiausia, Static Caravan pasirodė miniatiurinis singlas Ooganon/Moongolia (abi šias kompozicijas galite surasti ir šiame albume), toliau sėkė visai nesenai mano aprašyta stebuklinga meilė Tactile Love EP, ir, galiausiai, pats nuostabiausias leidinys - Caoutchouc. Išgirdus visus šiuos darbus suvoki, kad pernai metais Tim Martin visa galvą buvo silpnesnis, nors ir tada jis buvo vienas rimčiausių kandidatų nuo manęs gauti geriausio debiutanto vardą. Tiek Tactile Love EP, tiek ir Caoutchouc iš karto galima pajausti tai, kad Timas tapo žymiai spalvingesnis. Pirmieji du albumai, lyginant su tuo, ką girdime dabar, tebuvo aiškių idm formų derinys, pateikiamas tiesmukai, šaltai ir sukaustytai... Caoutchouc technika nustumiama į antrą planą ir susikoncentruojama ties nuotaikomis bei jausmais - juk tai ir yra svarbiausia bet kurioje meno šakoje. Per tuos metus Tim Martin sugeba atsiverti ir pradėti kurti ne kompiuteriu, o širdimi. Todėl naujasis Maps And Diagrams veidas daug kartų šiltesnis bei jaukesnis. Muzika be jokių sustojimų keliauja tiesiai į širdį. Tokia lengva, viliojanti, skambi ir tyra. Tai ramina ir glosto. Tai atpalaiduoja ir hipnotizuoja.

Man tai kol kas geriausias metų albumas.