Prieš kokius metus, galbūt dar imčiausi pedagogo veiklos ir pradėčiau didingai pristatinėti Mouse On Mars, bet po 2004 kovo 5 dieną Šiuolaikiniame Meno Centre įvykusio Mouse On Mars live koncerto, kurio stulbinantį ritmą dar ir dabar širdies pagalba galėčiau sugroti iš naujo, aš to nedarysiu. Pasakysiu tik tiek, kad tai buvo pats nuoširdžiausias ir geriausias kada nors Lietuvoje matytas elektronikos perfomansas. Taigi, Andi Toma ir Jan St. Werner duetas, švenčiantis savo grupės dešimtmetį, rugpjūčio pabaigoje išleis naujausią darbą Radical Connector (Thrill Jockey), pagal visą live pasirodymo tematiką, naujasis albumas neturėtų kardinaliai skirtis nuo paskutiniojo (tikro) Mouse On Mars albumo Idiology (Domino, 2001). Vienas labiausiai laukiamų darbų.

Taip aš rašiau prieš 3 mėnesius. Dabar savo rankose jau turiu tą "labiausiai laukiamą darbą" - Radical Connector. Ir galiu iš karto pasakyt, kad nei kiek nesišypsau. Mouse On Mars neatsispyrė pagundai tapti klubiškesniais. Nors ši vokiečių grupė nuo pat susikūrimo yra laikoma pop elektronikos duetu, visgi iki šiol buvusi pop interpretacija taip nerėžė akies. Pirmiausia, kas nepatiko - ogi tradicinio, nekarpytinio, nedarkyto vokalo atsiradimas. To tai tikrai nebuvo iki šiol. Ir tai primena viską, kas pastaruoju metu aplink vyksta. Visi prie elektronikos prideda saldžius pop vokalus, tikėdamiesi pasiekti ausis tų, kurie anksčiau vieną ar kitą kolektyvą praeidavo iš tolo. Užtenka prisiminti Funkstorung ar Telefon Tel Aviv albumus. Muzikos prasme absoliučiai niekas nepakito: vėl tie patys darkyti, abstraktūs kratiniai, su sunkiais bytais. Muzika išliko tokia pat nepakartojama ir unikali. Tačiau, kaip jau minėjau, pasikeitė antras planas.

Albumą pradeda du komerciniu naftalinu atsiduodantys radio hitai: Mine Is In Yours bei Wipe That Sound. Aš įsivaizduoju, kad tikrieji šios grupės fanai šių dviejų žemiau linijos smūgiuojančių kompozicijų gali ir neįveikti ir paspausti stop muzikos parduotuvėje prie prekystalio. Toliau Spaceship. Tai, ką išgirsite šioje kompozicijoje neapsakoma žodžiais - tai ne tik, kad absoliučiai šviežia (nebent girdėta ankstesniuose MOM darbuose), bet ir trenkia per smegenis. Tai jau tikroji elektronikos orgijos fiesta. Tie, kas buvo Mouse On Mars live ŠMC, tikrai prisimins šią kompoziciją, ir tai, kaip tuo metu ėjo iš proto net ir tie, kurie nežinojo kur atėjo. Tą vakarą Andi Toma ir Jan St. Werner su lietuviška publiką darė ką norėjo. Beveik Sadomazo. Toliau, vėl Yello/Air kompozicijas primenantis electropopsas. Jis atliktas nepriekaištingai, tačiau tai jau nebe Mouse On Mars. Tai - jų transformacija iš roboto į paprastą žmogų. Blood Comes - vėl tipiškas MOM punkrokas įvilktas į sintetiką. Prieš akis išnyra Idiology. Negražu, bet gerai. The End - sodri elektronika lipdoma prie viliojančio belekokios pop žvaigždės balso. Tai niekuo gyvu neprimena net ir mano jau minėtų Telefon Tel Aviv ar Funkstorung. Tai mano galva yra žymiai vulgariau. Detected Beats - infekuoti gyvi būgnai groja kas sau, sukurdami emocingą, neaiškų kakofonijos paradą. Galėtų būti neblogas intro. Tik nežinau kam. All The Old Powers - dar viena kompoziciją iš to išsvajoto live vakaro. Tikrai prisiminsit. Karpyti vokalai, sintetinis hip hop, druqks'uose paskendęs MC, išprotėjęs prodiuseris, kuris kurdamas muziką, tarsi, ją (su)formatuoją, taip sudarkydamas aiškius muzikinius failus, kad gali išvest iš proto viską, kas aplink juda. Mentalinis išsekimas. Evoke An Object įdomus eksperimentas: pop vokalai su mouse on marsišku drum and bass. Nustembi nes suvoki kokiu plačiu diopazonu gali kurti Andi Toma ir Jan St. Werner duetas. Gražu. Kokybiška.

Taigi, Radical Connector negalima įvertinti blogai, nes tai - nepriekaištingos kokybės, bei techninių naujovių derinys. Panašu į Autechre Draft 7.30 - nors daugelis to albumo negalėjo net perklausyti, visgi visi sutiko, kad tai yra kažkas tokio. Taip ir šio albumo perklausos metu neapleidžia toks savotiškas nusivylimo bei susižavėjimo efektas. Nūsivylimo niuansus aš jums jau išdėsčiau. Dabar dėl susižavėjimo. Albumas jo tikrai vertas, dėl paprasčiausios priežasties - tai ką su laptopais daro Mouse On Mars (atmetus tuos kelis tikrai nevykusius gabalus) neatkartoja niekas. Nežinau kur jų paslaptis, bet tokių sintetinio pankroko užtaisų kiti nenupaišo. Ir dar ilgai nenupaišys. Žinoma, jeigu sekančiame albume Mouse On Mars dar kartelį (savo noru) nežengs arčiau prie įprastų formų, kaip nutiko šiame darbe.