...35 gramai trotilo, atskiesti su apelsinų sultimis...

Sugrįžtu šiek tiek į praeitį, nes negaliu neaptarti vieno stipriausių dabarties idm leiblų Merck favorito Proem. Jis rinkai iš viso yra pateikęs tris super albumus (be šio dar yra Among Others ir Burn Plate no.1). Jie visi (neslėpsiu) daugmaž vienodi, o pagrindinis panašumas - visur pirmame plane grojančios sintetinės bytų linijos. Šįkart jūsų ausims pateikiu paskutinį jo darbą Negativ. 2003 metais rinkoje pasirodys naujas jo albumas, bet kol kas turim tik labai trumputį singlą, išleistą 2002 metais, No Carrier. Kaip rodo jo turinys, stilius nesikeičia, tad, manau, kam patiks šis review, tiems turėtų patikti ir naujausias jo darbas. Čia viskas kiek griežčiau, daugiau energijos, daugiau bytų, mažiau nuoširdžių fonų ir melancholiškos nuotaikos, kuri priverčia virpėti. Proem - ledinės/sintetinės elektronikos šalininkas, tačiau jam nebūdingas, kaip daugeliui tų, kurie yra įnykę daugiau į bytus, neskambumas. Praktiškai visi jo darbai kuo puikiausiai limpa, nesukeldami jokių neigiamų emocijų. Profesionali technika, jokios monotonijos ir pastovumo, kiekvienas soundas pradedamas pasitelkus skirtingus garsus ir idėjas. Tačiau albumo vidury pradeda trūkti soundų gilumo. Per daug viskas paviršutiniška, galbūt banalu; bejausmis ledinis žvilgsnis atsibosta, nori daugiau, net nežinai ko. Daugiau erdvės, daugiau prasmių, paslaptingumo. Visos kompozicijos pateikiamos atvira korta, mums belieka suvirškinti. Paprastai ir skubotai. Ta sintetika ima skverbtis į galvą, jeigu išties leidi prasiskverbti - garantuotas puikus efektas (nulėkęs stogas), jeigu priešinies, bandydamas prasukt albumą, Negativ palieka iš ties pavadinimui tinkančius negatyvius prisiminimus. Kuris iš jų aš? Šio albumo klausiausi daugybę kartų ir galiu pasakyti, jog apart tai, kad jis nėra mano stiliaus, daugiau nei vieno blogo epiteto. Aš vertinu Proem profesionalumą, taip pat jo (na bent jau man) tikrai gerai pažįstamą stilių, kuris nekintą jau 4 metus... Negativ - tai puiki šaltumo dozė, kalanti vinis šįkart jau ne į širdį, bet į smegenis. Nors keletas kompozicijų sugrąžina melancholišką šypsnį ir jaukias emocijas. Šaunus darbas.