Iš karto pasakysiu, jog tai yra pirmasis man patikęs Arovane albumas (atskiri kūriniai plokštelėse ir remiksai nesiskaito).Šiaip Uwe Zahn (aka Arovane) diskografija nėra labai įspūdinga - pora albumų (Tides ir Icol Diston, kuris tėra anksčiau išleistų singlų rinkinys), keletas plokštelių DIN ir CCO leibluose ir koks dešimt remiksų (kuriuos aš turbūt labiausiai ir myliu). Taigi praktiškai po keturių metų pertraukos mes turime kažką naujo iš šio vyruko. Pasiruoškite - jūsų laukia tikrai intriguojanti perklausa!Lilies - jau pats albumo pavadinimas man kažkodėl asocijuojasi su švelniai drėgna Japonijos vėsa. Arovane šiek tiek pasikeitė - pasidarė švelnesniu. Jis glosto mus švelniai griežtais ritmais, kuriuose persipina elektronika ir akustika. Albumas visą laiką daugiau ar mažiau plaukia japoniškomis linijomis - tai tarsi švelniai pastelinėmis spalvomis nudažytas anime filmukas...Turbūt labiausiai nustebinęs dalykas albume buvo vokalai (taip, taip, as neklystu - vokalai), kurie tikrai neįtikėtinai puikiai persipina su lelijomis kvepiančiomis albumo sintezatorių linijomis ir pakelia klausytoją į naujas aukštumas. Labai nuoširdu...Mane sužavėjo ir tai, jog albumas yra padarytas taip, kad vienas kūrinys išplaukia iš kito ir ta seka atrodo tokia logiška, kad tu pradedi galvoti, jog visą laiką klausai to patie kūrinio. Viskas nušlifuota iki juvelyrinio tikslumo. Drąsiai galiu pasakyti, jog tai nėra vienas iš tų albumų, kuriuos po 5 perklausų paliekate dulkėti savo lentynose.Pavasaris kompaktinio disko dėžutėje...