Kol visi su nekantrumu laukiame Christian Kleine naujo albumo, City Centre Offices patyliukais išleido Firewire debiutinį mini albumą. Tačiau šio projekto naujokais ar debiutuojančiais pavadinti neapsiverčia liežuvis. Po šiuo pseudonimu slepiasi du labai gerai žinomi atlikėjai. Tai Frederic Stader, kuris išgarsėjo savo nuočiuožiančiais Din-St leidiniais, beto jis yra oficialus Warp DJ rezidentas po DJ Maxximus vardu. Tuo tarpu Carl Crack yra ne tik išleidęs noizinį eksperimentinį albumą Digital Hardcore Recordings leible, bet ir vienų garsiausių elektroninių pankų Atari Teenage Riot narys. Todėl Firewire skambesys labai nustebina, iš tiesų, kaip su "tokie praeitimi" žmonės sukuria nors ir visai netradicinį City Centre Offices leidinį, bet visgi, jo galima klausytis.

Šis leidinys turi dar vieną labai svarbią detalę. Nežinia ar Firewire apskritai būtų kadanors gimęs, jeigu ne vienas skaudus bei tragiškas faktas. Frederic Stader ir Carl Crack susipažino 9-to dešimtmečio pradžioje, nuo tada daug kartu dirbo, tačiau nei karto nebuvo visi tie eksperimentai išleisti. Jų bendradarbiavimo kelią išskyrė tragiška mirtis. 2001-ais žuvo Carl Crack. Tad daugybęs metų bendradarbiavimo darbus užbaigė vienas Frederic Stader. Jis surinko albumą iš likusių detalių, Carl Crack demo vokalų semplų, ir tai nori nenori jaučiasi. Tribute To The Manzini skiriamas Carlo šeimai.

A Tribute To The Manzini kažkuo primena gyvą bliuzo vakarėlį, viskas taip purvina ir šiurkštu. Panašu tai į Tricky ar tamsiuosius Massive Attack kūrinius, kuomet jie specialiai paliekami nenuzulinti, kad skambėtų tikrai. Šioje vietoje išbaigtumas buvo apribotas skaudžia netiktimi. Panašu tai ir į purviną roko sceną. Pragertus, prarūkytus ar dar blogiau ... balsus ir gyvenimus. Slegiantis, užgniaužiantis tamsumas. Čia skambantis indie rock'as kitoks, čia skambanti instrumentinė elektronika, taip pat kiek kitokia. Todėl dar kartą sakau, šis darbas tikrai nustebins, o jo rafinuotumas daug kam bus per sudėtingas ir sunkus. Jam reikia ne tik specifinės nuotaikos, bet ir specifinio skonio. Be to šį leidinį labiau rekomenduočiau ne e-muzikos megėjams, bet jazz/bliuzo vakarėlius mėgstančioms sieloms. Tai improvizazija iš likusių atminimo semplų. Paskutinė kelionė į Manzinį. Liūdna.