...sugrįžau iš kur buvau atėjęs...

2002 metų pabaigoj išleista stulbinančiai efektinga Pelkių dozė. Seniai, apskritai, ką nors klausiau šio stiliaus. Jau keli metai kiek nuslūgęs minimal techno, kalbant tiek apie albumų išleistą kiekį, tiek ir apie patį promo. Daugelis šio stiliaus atlikėjų transformavosi: vieni į grynakraujį techno, kiti pasuko elektronikos link. O didžiausia dalis to tikro minimal techno atlikėjų iš viso dingo, palikdami šią nišą naujiems kūrėjams. Tuštumą bando užpildyti naujas veidas Octex su darbu Idei Lahesna. Neslėpsiu, šis albumas absoliučiai niekuo nenustebina, bet tai ir yra geriausioji jo pusė. Senas, geras minimalizmas, kai kur virstantis lengvu lengvu techno, tačiau didžioji dauguma - gravitacinės plokštumos ir aukštoji matematika. Futurizmas. Jis čia nereikalingas, bandymas kažką išrasti, manau, tik sujauktų, suveltų puikiai dėliojamas fantazijas. Apibrėžtumas ir daugybę kartų patirti išgyvenimai, kurie sugrįžta su kiekvienu gabalu vis gilyn ir gilyn, tik džiugina. Octex vinioja nepriekaištingai, vienu savo gabalu grąžina į svaiginančius Fluxion laikus, kitu - į Maurizio leidinius.Vis giliau ir giliau, palengva skandina visas viltis susikurti tamsoj šokių vakarą. Lėtas tango? Nė velnio. Dar giliau: paranoja kvepiantys soundai, šyzofreny, psichodelika - daužo iliuziją, paskęsti sapne. No Way. Du rakursai: viena pusė - trenkumas, kita - lengvumas. Ką labiau girdi, priklauso tik nuo Jūsų pačių. Visi garsai yra grynai skaitmeniniai, be jokio jausmo, be jokio trapumo, viskas nepretencingai griežta, šiuo atveju tai yra didžiausi privalumai. Tikrai kokybiškas minimalizmo darbas, tačiau kartu priverčia nuliūsti, kad antrus metus nepavyksta surasti grynakraujės Fluxion pamainos.