2003 metų viduryje John Twells (Xela) kartu su Stef Lewandowski (Aeiou) įkūrė elektronikos leiblą Type Records. RJ Valeo tapo pirmuoju jų sėkmingo starto žingsniu. RJ Valeo naujas pseudonimas elektroninės muzikos rinkoje, tačiau jo negalima pavadinti naujoku, kadangi po ankstesnio projekto Transelectronic Theory pseudonimu jis jau nuo pat 1995 metų kuria muziką. Tačiau tai buvo daugiau bandymų lygmenį, tik vienintelis albumas pasirodė CD fomate. Todėl nepabijosiu RJ Valeo pavadinti debiutantu.

Kadangi šis atlikėjas daugiau nei 10 metų kuria elektroninę muziką, tai galima pajausti albume September. Brandus ir konservatyvus garsas. RJ Valeo net nesistengia apsukti muzikos sąvokos iš kitos pusės. Viskas daug maž aišku ir suprantama. Plaukianti pasroviui muzika, kuri neverčia klausytis po trisdešimt kartų vieną iškarpą galvojant: "kaip vis dėlto čia autoriui tai pavyko padaryt?". Nepagalvokite, klaidingai, kad RJ Valeo sugroja taip kaip visi kiti aplink. Ne, aš kalbėjau konkrečiai apie sprogimus ir smūgius į ausų bugnelius. Čia tikrai to nesurasit, galiu iš karto nuvilt. Tačiau, vertinant patį albumą šis eklektiškas glitch apraizgomas idm kryptingais proveržiais skamba naujai, tačiau kartu ir labai senamadiškai.

Net nežinau kodėl September primena daugybę kartų matytas filmų ištraukas. Seno, gero kino. Kažką jis turi tokio viduje. Tokio sentimentalaus ir senamadiško. Gal, kad tai gimė rudenį, gal, kad albumas pavadintas rudėnio mėnesiu... Nežinau. Tas senamadiškumas albume paverstas matematinėmis sintezėmis. Nesu girdėjęs tokių ritmų iki šiol. Tingus ir kartu visai judrus. Dub stilius įgauna kitų atspalvių ir vėl iš naujo sužiba. Tačiau, kaip ir daugelis kitų glitch darbų, kokie bebūtų antraplaniai stiliai, jie skamba šaltai, o šalta neemocinga muzika greitai lieka tiesiog įrašu tavo širdį, tačiau ne jausmais, ne prisiminimais.