Christian Kleine + Radiohead + Sigur Ros = Corker Conboy.

Šito albumo turbūt būčiau laukęs ilgai ir smarkiai nes In The Light That Learnt Later paliko man iš tiesų nemenką įspūdį ir dar dabar neretai glosto mano ausis. Tačiau taip jau įvyko, kad šis albumas visai netikėtai atsidūrė mano rankose. Todėl iš karto skubu su jumis pasidalinti savo įspūdžiais. O jų netrūksta.

Iš esmės kažko ypatingo iš albumo nesitikėjau, kadangi pakankamai originalią muziką grojantys Corker Conboy turėjo likti prie savo stiliaus, kuris tapo jų prekiniu ženklu. Šis albumas įlenda į šio stiliaus gelmes. Dabar jau darosi aišku, jog šią muziką galima vadinti post roko ir instrumental mišiniu su lengvu eksperimento prieskoniu. Tačiau man vis mažiau darosi aišku, ką tokia muzika veikia Vertical Form leible (nepagalvokit nieko blogo, tačiau tai išties jam nebūdinga). Džiugu yra ir tai, kad šis albumas yra nuoširdus, mielas, kartkartėmis griežtokas. Jis tikrai išieškotas ir konceptualus.

Jausmai... Apie juos čia kažką parašyti yra sunku, bet tai ne tas pats atvejis kaip su In The Light That Learnt Later, kuomet kalbėti apie jausmus buvo sunku dėl jų perdozavimo klausantis albumo. Radiant Idiot, mano nuomone, yra daugiau fonui, o ne sielai skirta muzika, kuri neįpareigoja, tačiau nuteikia smagiai. Klausydamas jo pajausdavau, kad kartkartėmis plaukiančios gitarinčs aranžuotės išnešdavo mane už kambario ribų, užsisvajodavau, tačiau sekantis, griežtesnis akordas ir ritmo dūžis pažadindavo ir nejučia grąžindavo mane atgal.

Keistas albumo pavadinimas (iš anglų kalbos išvertus jis reiškia Švytintis Idijotas) neklausius albumo privertė mane fantazuoti ir netgi galvoti, jog gal iš tikro po albumo perklausos reikėtų nueiti ir pasižiurėti į save veidrodyje... Bet taip buvo tol, kol neklausiau albumo. Po to mintys pasikeitė. Supratau, kad tapsiu daugiau pragmatišku jų fanu, bandančiu nuspręsti ar šis albumas yra prastesnis už pirmąjį, ar jis tiesiog yra gilesnis ir reikalaujantis nemažai klausymo. Iki Švytincio Idijoto kol kas dar toli...

Viena stipriausių albumo pusių yra variacija stiliaus rėmuose, t.y. jis nebėra toks vienodas kaip pirmasis jų albumas (už ką jį daug kas kritikavo). Keista, bet labiausiai patikę albumo kūriniai yra toliausiai nuo tradicinių jų stiliaus rėmų - Doom Creeps With Clammy Hands ir Radiant Idiot (būtinai įsiklausykit į gitaras!). Pirmasis kūrinys man labai primena seno siaubo filmo tema. Tikrai puiki aranžuotė.

Albuma įvertinti man iš tiesų labai sunku, ypač po 15 balų, kuriuos davėme In the Light That Learnt Later. Vertinu juos už sugebėjimą įdomiai varijuoti jų pačių stiliaus rėmuose, vertinu už idėjų grynumą, už gebėjima skambėti kiek kitaip (kas šiuo metu tikrai nėra paprasta), tačiau net gi visa tai sudėjus į vieną krūvą, nesigauna prieš tai buvęs BOOOM!... Du kartus taip pat gerai nebūna - būna arba geriau, arba blogiau.

P.S. Kam išties yra artimas roko skambesys, senesnė Radiohead kūryba, Christian Kleine bosinės gitaros linijos tikrai turėtų paklausyti šio albumo.

Corker/Conboy - In The Light That Learnt Later.