Tai yra mano svajonių hip hopas, kuomet susikoncentruojama ne ties banaliu ir tiesmuku mc balsu, o ties perfomansu iš hip hop vokalo. Velniškai Geras Booom.

Naujausias Warp brendas - jaunėlis Jimmy Edgar. Per Merck leiblo laiptelį su Kristuit Salu vs. Morris Nightingale - My Mines I jis tvirtais žingsniais įžengia į daugelio jaunųjų elektronikos kūrėjų svajonę. Tikrai labai tvirtai, užtikrintai ir pakelta galva. Juk metų vidury pasirodys ir pilnas albumas Bounce, Make, Model. Anksčiau Jimmy Edgar buvo geriau žinomas Detroito techno/šokių scenai, kurioje jau nuo 15-os metų sukiojo plokšteles, tačiau po My Mines I jis patraukė ir elektroninės kultūros kritikų bei klausytojų dėmesį. My Mines I skambėjo geriau nei ilgai kilnoti ant visų pjiedestalų Sixtoo, Machine Drum ar Push Button Objects darbai, tad visai natūralu, kad puikią uoslę turinti Warp industrija griebė ir ilgam prie savęs prisikabino šį jauną ir, be abejonės, labai perspektyvų elektronikos atlikėją.

Access Rhythm - stiprus singlas, kuris mažai kuo pasikeitė nuo My Mines I laikų. Galbūt Jimmy Edgar nėra novatorius ir naujos muzikinės linijos išradėjas, tačiau svarbiausia, kad jis Warp'e neturi jokios konkurencijos, na nebent keli Prefuse 73 egzemplioriai su kviestiniais MC. Apskritai, konceptualus trip hopas su karpytu mc vokalu yra gana retas gurmanų džiaugsmas, o Access Rhythm single visa tai skamba be jokių išlygų. Čia jums ne koks bukagalvis Beans. Tad šis darbelis negalės praslysti pro ausis tiesiog kaip vienas iš...

Keli trūkumai: gal šiek tiek per daug monotoniška ir nuobodu, bet kadangi čia tik 18 minučių - tai nėra labai aktualu. Tačiau jei tai pasikartotų ir (pilname) albume, manau, kai kas galėtų ir susiraukti.