Tai kas dar nešvytėjo tokio skambesio spalvomis!
Tai ne pavasaris, ir ne žiema, - tai k o s m o s a s, skriejant galingiausio pajėgumo airkraftu.

Pavirsti į pūkuotą serafą, sklandantį virš jo paties minčių laikrodžio šešėlio, lyg gaudydamas drugelį, kuris apsivilkęs kosmonauto uniforma groja pianinu. Momentai virsta besikartojančia sekunde, vis dar tuo pačiu lengvumu.

Kai susitinka du pasiklydę veidai nežinomoje erdvėje, užsisako du puodelius arbatos iš Marso, šypsosi, kartodami tą patį veiksmą:
ragaut/išspjaut/ragaut/išspjaut, ir tai tik pokštas!

Nei liūdnai, nei linksmai, taip plaukiančiai lengvume, kaip niekad. Unikaliai taip. Ragaut/išspjaut/ragaut/išspjaut/ , mixuojant tai su šypsena.