Kaip sulipdyti varveklius mintyse, kartu pagriebiant lūžtančius ritmus sau į burną, lyg ketinant taip pakeisti arbatos funkciją (šildyti) ir padaryti upę vietoj šalčio pilies?

Pradėti nuo aušros, baigti kartu su žvaigždėmis. Tos pačios kompozicijos, kas kart kitu riksmu, nauja banga, nauja spalva. Plaukimas tuo balsu, kuris krenta iš dangaus vietoje lietaus ir totalus nuskendimas tiesiai į varveklių lakštus.

Trys spalvos visame albume:

Lietaus spalva – patupdyti vėjo malūnus ir judesį į ritmą ir pasklaidyti po tirpstančius ledus, o lašus gaudome pravertomis šypsenomis ir tik penktą valandą ryto.

Burbulų spalva – pagriebt iš paukščio plunksnas, prisilipdyti prie savojo burbulo ir leistis tirpstančia upe prie ritmo salos, kur auga šokinėjantys kokosai ir bičių spiečiai.

Kelio spalva – bėga bėga bėga bėga!!! Nori pasivyti paskutinę skambesio minutę ir ją sustabdyti ir nutempti vėl į pradžią, ir taip kas valandą... Nuo kūno dažai vis laša, o kelias vis bėga...

Retoriniai žodžiai ir Dar melancholiškesni ritmų kampai... Virpa spalvos-dažai. Verta plunksnų.

Telefon Tel Aviv - Fahrenheit Fair Enough (2001).