Ru. Electronic.
Pirmoji dalis išleista Lo Recordings (2001) buvo tarsi iššūkis visai elektronikos kultūrai. Juk tada .ru bet kokia muzika buvo tokia tolima vakarų šalims. Pirmąją dalį surinko - pirmoji Rusijos elektronikos tarptautinė prekė - kolektyvas EU, kuris tiesiog tempte ištempė paskui save į vakarus kitus elektronikos projektus. Praktiškai visi pasinaudojo tuo pirmuoju šuoliu ir sugebėjo daugiau mažiau įsitvirtinti vakarų leibluose. Taip Rusija užsitarnavo palankų vakarų požiūrį į jų tikrai išskirtinį ir savitą elektronikos suvokimą, nors tarkim antroje dalyje, tas savitumas nyksta... Kaip ir visada visur viskas paskęsta gilioje jūroje.
Ru. Electronic 2.
Antroji dalis suvakarietiškėjo ir klausant atrodo tarsi dar vienas geras/puikus uk/de atlikėjų rinkinys, tai mano galva yra trūkumas. Nes būtent juk tuom ir buvo įdomi .ru muzika, kad ji buvo kažkuo kitokia. Tos pasakos, multikai, tarybinė istorija, kurių įtaka buvo labai jaučiama ir spalvojo visa tai ypatingom spalvom. Man tai nebuvo labai priimtina, bet tai buvo Išskirtinė Produkcija. Tai žavėjo. Dabar žavi (tiesiog) elektronika, kuri yra labai labai išbaigta ir net per nelyg sterili. Kiekvienos kompozicijos brandumas stebina, jie viena kompozicija pasako daugiau nei kiti visu albumu. Beatodairiškas žvilgsnis visomis kryptis, nepraleidžiant pro akių kraštelį nei vienos “blogai” skambančios smulkmenos. Na tikrai negalima nepagirti to atsidavimo šiai muzikai. Negalima nepastebėti ir to spartaus šuolio nuo 2001 metų, kuomet albumą galejei dievinti tik dėl tų keistų, įmantrių, orginalių oranžuočių ir kilmės šalies. 2003-ais metais viskas pasikeičia: tu vertini visumą, vertini garsą, vertini kokybę. Negalėčiau net išskirti pačio geriausio, visi yra geri, vieni daugiau kiti mažiau. Tikrai labai stipri kompiliacija, verta kiekvieno elektroninės muzikos megėjo širdies...