Atrodo, kad tai išaugo pačiu laiku, kai lapai virto drėgnu žemės kilimu... Garsai sutapo su lauke tvyrančiu šalčiu: iškart į galvą trenkė viena mintis: ILOVEYOU!

Pamilti garsų junginius – nuopelnas tam, kuris juos pagimdė.
Lyg ir ta pati melancholija, ta pati mintis, bet jos pabaiga – tobulas mitas apie rudenį, skambi mintis, kabanti virš pustuščių medžių...

Instrumentika įlindo tiesiai į rudens širdį... / Šio albumo dalys tuo labiau...
Klausyti beplaikstant lapus ir šokt, šokt ir dar kartą šokti...

...vaistas nuo ilgesingų jausmų kaitriai saulei, arba kitaip: pasiruošimas baltam kvapui, dvejose dalyse, dvejose valandose.