Secede dar vienas naujas žmogus elektroninės muzikos jūroje. Ir jau net savo debiutiniu žingsniu jis sugeba nustebinti. Įvairiaspalvis, netipiškas, įdomus... daugybė epitetų, kuriuos lipdome tiems, kas kuria kitaip nei visi aplink. Iš tiesų, kitoks nei esame įpratę girdėti ne tik po Merck sparneliu (šiam leiblui šis darbas apskritai visai netipiškas) bet ir visame idm katile. Gal todėl, kad čia sąvoka "elektronika" išplėsta begalybės priemaišų: jazz, deephouse, trip hop. Tik nepagalvokite, kad viskas taip imta ir tiesmukai pateikta, visi tie garsai iš kitų kultūrų skamba tarp eilučių, kai kur šiek tiek pirmam plane. Tiesiog Secede mėgsta labiau gyvą nei sintetinį garsą, taip pat jis labiau mėgsta praeitį nei dabartį, nuo to viskas ir prasideda...

Taip Jis sukuria subtilią ir rafinuotą dramos sceną - Greetings Twinsunian. Smuikai, pianinai, gyvi būgnai... Daug visko.

Taip Jis sukuria rusiškų multikų emocijomis apipintą Big Day Out. Sentimentalu (?).

Taip Jis sukuria siaubo filmo įžanga ir kulminaciją - Crave and Fall. Ar ir jums virpa kūnas?

Taip Jis sukuria savotišką St Germain - Rose Rouge įkūnytą į Depart and Arrive. Nicos ir Monter Karlo Kazino ir Brangios Lėlės...

Taip Jis sukuria nesibaigiantį šiltą, šiltą sapną - Age Tandems. Lėtai lėtai apkabina meilei ir nepaleidžia...

Taip Jis sukuria dar bagalę kitų aplodismentų vertų kompozicijų... Kiekviena skirtinga ir indviduali, bet tuo pačiu tarpusavyje labai dera. Tiesiog tai - tarsi tinkamoje vietoje padėtas taškas. Drumnbassidmelectro kompozicija pagal visą turinį juk turėtų taip išskristi iš konteksto, bet ji irgi dera, nes antrame plane skamba, tie patys multikai ir filmai.
Jis mėgsta multikus.
Pats albumas yra ilgas ir nesibaigiantis multikas sentimentalus, neurotiškas, prasmingas...