Bandžiau pabėgti nuo šio singlo, deja, nepavyko. Būtų apmaudu, jeigu iš tiesų aš būčiau jo taip ir neišgirdęs. Tereikėjo kelių minučių ir šis stulbinantis darbas jau antrą savaitę groja pas mane. Iki šiol man nieko nesakęs kolektyvas (vėlgi) iš Islandijos, įbraukia gilų dryžį mano širdy. Tiesiog pataikė, tiesiog man, tiesiog jums, tiesiog visiems, kurie mėgsta šaltį, vėsą, prasmingą skausmą, liūdesį, emocingą paprastumą.

Čia singlas, čia vienos kompozicijos keli remiksai, čia tas pats/nekintantis vokalas per visą darbą, čia netgi nėra jokių įpatingų prieskonių, techninių elementų, bet tai pakeri. Tai atjungia nuo visko. Tai atpalaiduoja, tai užburia, įsupa į subtilaus elektroninio pop lounge skraistę. Sukiesi Ratu... O gal viskas aplink tave sukasi - nebesvarbu.

Kažkas tarp Sigur Ros ir Radiohead. Tas tarpas labai didelis ir gilus. Beveik praraja, tačiau jie turi labai daug ką bendro. Kiekviena kompozicija turi užuomazgą ir atomazgą, rodos šita bus pati paskutinė, poto tik ilgas kelias tamsiame tunely, be jokių šviesos šešėlių. Ir dar, ir dar, ir dar kartą viskas sugrįžta: Ruxpin, Plastik, Heckle, Jive+Natrajk pateikia vis didesni atotrūkį nuo realybės. Nuo jausmų, emocijų... Tampi Tuščiu, bejausmiu kūnu.

Jūs niekada negirdėjote to anksčiau.

Ampop - Nature Is Not A Virgin.