Vokiečių projekto (kažkada dueto) Monolake ne bukai ritminga muzika padaryta makintošinėje terpėje. Ji pastoviai - nors mano kaprizingai ir priekabiai ausiai nelabai žymiai - keičia savo išvaizdą. Tą kitimą stebi griežti matematiniai procesai, kurie, kaip aš suprantu, priskiriami kažkuriai tikimybių teorijos sričiai. Kitaip tariant, šitos muzikos tinklelis ne kietas, o lengvai kvėpuojantis. Naudojant šį efektą visai neatsiranda breikbyto, o ir breikbytas visai ne panacėja nuo snobizmo ir (ar) monotonijos. Monolake atmosfera (lyginant su debiutiniu Hong Kong) liko kieta, technoidinė ir įtempta, vienok, įspūdis, kad klausai vieną ir tą patį užciklintą semplą, nesusidaro. Šiai muzikai būdingas tam tikras irracionalizmas. Techno ataugo sparnai arba, pagaliau, atsirado trečias išmatavimas. Tik labai jaunas.
Ar galima norėti daugiau? Be abejo.
Ar galima norėti daugiau iš techno? Nemanau.
Monolake - Momentum.
Monolake - Linear. Atomium. Reminiscence.