...Xela debiutas...

Skrajojantis Vėjas, limpantis prie pirštų, egzorcistas, einantis kitoj gatvės pusėj, o gal tiesiog geroji vėlė, mus stebinti iš toli... Tu turi sparnus, aš irgi... Kodėl nepakilus nuo žemės ir viską pamiršus...
Viskas prasideda nuo Baimės metaforos garse (Afraid Of Monsters). Kapsinčios ašaros. Tyra ir labai jauku, o gal tai ir yra išsigelbėjimas... Nors fonas nerimsta. Žingsniai nespartėja, prisijaukini Blogį ir jis pasidaro nebe toks pavojingas. Under The Glow Of Streetlights. Išnykusi baimė, iškelia naują klausimą: "Kas mūsų laukia kitapus tamsios gatvės?"... Galbūt lietus, kuris tarško mūsų plaukus. Ir vėl skrajojantis Vėjas (Inbetween Two Rooms). Jis ošia... O gal tai bangos? An Abandoned Robot. Tyli beširdžio metalo luito rauda. The Long Walk Home At Midnight. Keliaujame, rydami sūrias ašaras, kažkas slegia ir daužosi į krutinę. Sutemo. Krytis... (Bobble Hats In Summber) toks gilus, kad sunku atsitiesti. Vienišas kontrabosas bando mėgdžioti patį save. Sudraskyta natų knyga. Lėta savižudybė. Paskutinis atokvėpis (Last Breath). Stingdo, slegia. Lėtai lėtai... Iškvėpi paskutinį oro gūsį, paskutinį kart...

Tavo akys užmerktos...

P.S. kol kas geriausias šių metų debiutas.

Yasume - Where We're From The Birds Sing a Pretty Song.