...seniai buvau taip užmerkęs akis...
...saldžių sapnų...

Mille Plateaux '03-čiais viens po kito pradėjo drąskyti šimtą metų kurtą įvaizdį ir pateikia klausytojams dar vieną tamsaus tamsaus ambiento darbą. Žymiai gaivesnis ir sudėtingesnis nei Thomas Koner - Zyklop'as, velniškai saldus ir glostantis, tačiau tuo pat metu grasinantis mus visus išvesti iš proto.

Šoko terapija su gėrio ženklu.

Dabar apie kryptis ir posūkius, tai svarbu. Suprantu, kad Tim Hecker ir dark ambient, tai tas pats kas vytautas lanzbergis ir liberalų sąjunga. Tačiau tik ne šįkart. Jis sugroja keistai diferencijuotą ramybę, be jokio atokvėpio, tarsi gražina skolas, savo tikrąjai prigimčiai. Atkoduotas jo Vidus, beprotiškai rafinuotas ir seksualus. Tai ne šeip tamsa, tai ne šeip judėjimo nebuvimas. Tai ilgai brandintas Tim'o vaizdas išlipęs į dabartinį pasaulį - nė velnio jis jame nepaskendo. Kaip tik iš naujo atgijo, pateikdamas šūsnį sudėtingų klausimų ir nei vieno atsakymo. Net ir albumas neturi pabaigos, kad drąsiai jo būtų galima klausytis iš naujo. Ir dar, ir dar kartą…

Radio Amor - beabejonės bus vienas įsimintiniausių Mille Plateaux darbų šeis metais.