...3 litai 50 centų...

Netradicinis Merck produktas, visiškai netradicinis. Nežinau, kokių nuomonių šis keistas leiblo žingsnis iššauks, tačiau abejingi žmonės neliks. Apšaukti komerciškėjimu negalima, albumu tyražai nekinta nepriklausomai nuo vardo ir metų laiko - 1000 egzempliorių. Bet reikia pripažinti du paskutiniai Merck leidiniai (Adam Johnson - Chigliak) skamba kiek kitaip. Net sunku įvardinti Ensi stilių, ausys išgirs idm/techno lydinį, kurio pagrindinė idėja hipnotizuojanti monotonija. Pigu. Kur nėra paprasto byto ten groja 98'ųjų idm grojaraštis taip pat įvilktas į techno kultūros kokteilį, suktis aplink savo ašį priverčia, tačiau kuo toliau tuo labiau darosi neskanu... Jaučiasi stiprus praeities šleifas, neveltui, pats Blamstrain sakė, kad jį įtakojo senos mados plius albumo kūrybinis procesas užsitesė ilgus metus. Šiuo atveju, skirtingai nei tarkim pas 5 metus tą patį grojantį kitą Merck veidą Lackluster, čia jau reikia updeito, nors ir to nepakaktų. Varo į nevilti ir tai, kad visas albumas sukurtas ant vieno šablono, tik aplipdomas skirtingais semplais, bet idėjos tai nepakeičia.

Neutralus albumas.