Chigliak?

Dvejopos mintys: yra kompocijų, kurių niekada nepaleistum iš grotuvo, tačiau yra ir toookių garsų, kurie tiesiog apspjauna ir sudarko visą albumo esmę. Retro elektronika pilstoma su visiškai pigiu minimal techno, sudėtingesnis idm su pigiu konceptualiu popsu. Skamba nekaip? Taip, dėja, ir yra. Dramatiška kokofonija ir visiškas neatitikimas. Adam Johnson sudėjo ilgai rinktus ir tobulintus (visus) savo kūrinius į vieną albumą, tarsi be jokio masteringo ir ilgų apmąstymų apie albumo koncepciją ir tikslus. Grynu gryniausia demo versija draugams, kurioje bandai parodyti "kaip įvairiai aš galiu kurti".

Apmaudu, kad visa ta vaikų žaidimų fiestą nustumia į antrą planą tikrai kokybiškus garsus: Changer Demain, Trinity, Longue Pig, Captain Wood, Shade. Likusieji (kurių yra dauguma) skamba labai prastai, galbūt kokybiškai, galbūt mielai, tačiau jie nedera tiek prie pačio albumo, tiek ir prie leiblo vardo. Anksčiau esu girdėjęs visko, bet kad grynakraujis idm'istas pradėtų laipioti per minimal techno laiptus dar nemačiau,.. būdavo posūkių, nukrypimų nuo kreivės, bet ne taip akyvaizdžiai... Tad belieka pasilikti, tas kelias stulbinančias kompozicijas ir mėgautis Adam Johnson viena iš tų dviejų pusių...